Paskutinėmis žiniomis Libijos diktatoriui Gaddafi ištikimos pajėgos perėmė Ajdabiya
miesto kontrolę ir ruošiasi traukti link už dviejų šimtų kilometrų esančio Bengazio
miesto, sukilėlių centro.
Po G8 valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimo
paskelbtame dokumente nebuvo lauktos užuominos, jog Libiją reikėtų paskelbti neskraidymo
zona. Tam nepritarė Rusija ir Vokietija. Tad neverta tikėtis, kad toks sprendimas
bus priimtas JTO saugumo taryboje, nors Arabų Lyga jau buvo pasisakiusi už neskraidymo
zonos paskelbimą.
Neskraidymo zona reikštų, kad Gaddafi karo lėktuvai, kurie
bombardavo ir sukilėlius, ir civilius, neturi teisės pakilti, jei draudimo nepaiso,
juos galima teisėtai numušti. Tačiau be JTO pritarimo tokios atsakomybės pavienės
valstybės ar organizacijos nenori imtis. Gaddafi, savo ruožtu, jau paskubėjo pareikšti,
kad neskraidymo zona liudytų ne tarptautinės bendruomenės, o Vakarų neleistiną kišimąsi
į valstybės vidinius reikalus, kolonizaciją ir norą atimti Libijos naftą.
Tuo
pat metu netrūksta dramatiškų žinių apie pabėgėlius. Dar sunkiau nei patiems libiams,
kurie traukiasi iš susirėmimų zonų, yra daugybei, dažnai nelegaliai Libijoje esantiems
kitų Afrikos valstybių piliečiams, kurie yra palikti likimo valiai. Jų gimtieji kraštai
neturi nei politinės valios, nei ekonominių galimybių jiems pagelbėti. Daugybė pabėgėlių
plūstelėjo link Europos. Italijos pareigūnai pranešė, kad į Lampedūzos salą per parą,
nuo kovo 14 dienos ryto iki kovo 15 ryto, atplaukė 21 laivas su 1623 asmenimis. Keli
iš jų paliudijo, jog jūroje vienas palaikis laivelis nuskendo, kartu su keturiomis
dešimtimis žmonių. Caritas organizacija įrenginėja pabėgėlių miestelį.
Antradienį
Italijos karinių jūrų pajėgų laivas prie teritorinių sienų sulaikė iš Libijos išplaukusį
keltą su 1800 keleivių, daugiausia marokiečių. Keltas pasiprašė leisti pasipildyti
degalų, kad galėtų plaukti į Maroką, tačiau abejojama ar tai tikrasis ketinimas.
Tripolyje
esantis italų misionierius, Tripolio vyskupijos generalinis vikaras Daniel Farruga
katalikiškai agentūrai MISNA pasakojo, jog keli tūkstančiai emigrantų įsikūrė aplink
Tripolio oro uostą, su menka viltimi, kad kaip nors pavyks palikti Libiją. Su tokiomis
pat viltimis šimtai žmonių atėjo ir į šv. Pranciškaus parapiją Tripolyje, nes išgirdo,
kad kelioms dešimtims moterų ir vaikų parapija padėjo išvykti į Italiją. Deja, pasak
Tripolio vyskupo Giovanni Martinelli, daugumai parapija gali padėti, su Caritas ir
kelių geradarių pagalba, tik maisto produktais, bet ir jų nelengva gauti.
Agentūrai
MISNA taip pat pavyko antradienio ryte susisiekti su Bengazio vyskupu Silvestro Magro,
kuris neslėpė, jog mieste tvyro laukimas ir baimė, nors kasdienis gyvenimas vyksta:
galima nusipirkti maisto, yra tiekiamas vanduo ir elektra, net ir bankai yra atidaryti.
Tripolio vyskupas Giovanni Martinelli pabrėžė, kad Tripolyje liko apie 2000
moterų filipiniečių, o visoje šalyje apie 5000, medicinos seselių, daugiausia katalikių.
Nors ir turėjo galimybę, jos neišvyko kartu su savo šeimomis, vyrais ir vaikais dėl
aukšto profesionalumo ir sąžinės jausmo. Be jų ligoninės nebegalėtų suteikti jokios
pagalbos. (rk)