Beatifikacijos byla atskleidė Jono Pauliaus II artimą ryšį su Jėzumi Kristumi

Konferencijoje apie Garbingąjį Joną Paulių II bylos postulatorius tvirtino, jog tikrai lenkas popiežius „buvo tikras žmogus ir tikrai Dievo žmogus“. Prel. Slawomir Oder kalbėjo ketvirtadienį Popiežiškajame Švč. Kryžiaus universitete Romoje. Anot jo, ateities kartoms teks uždavinys spęsti, kas privedė prie to, kad minia ėmė prašyti per Jono Pauliaus II laidotuves, kad šis popiežius būtų tuoj pat iškeltas į Altorių garbę („Santo subito“, t.y. „skelbiamas šventuoju tuoj pat“). Tačiau beatifikacijos procesas, kuris gali būti suprantamas tik iš istorinės perspektyvos, nebuvo nenaudingas, kaip galėjo iš pradžių atrodyti, o buvo labai reikalingas, pažymėjo prel. S. Oder.

Anot jo, didžiulis kiekis peržiūrėtų dokumentų, kaip ir žmonių liudijimai, sutvirtino jau paplitusį Jono Pauliaus II šventumo garsą, tačiau nepridėjo nieko nauja; neišryškėjo nežinomi Jono Pauliaus II asmens aspektai. Pasitvirtino tai, ką visi tam tikru būtu jau žinojo, būtent, kad nėra atskiro „viešųjų ryšių“ Jono Pauliaus II ir „privataus„ Jono Pauliaus II. Didysis atradimas glūdi tame, jog buvo galima patvirtinti, kad tikrai jis buvo autentiško gyvenimo žmogus. Bylos svarstymas leido suprasti kokios priežastys nulėmė jo gyvenimo nuoseklumą: tai buvo jo artimas ryšys su Jėzumi Kristumi, - tvirtino bylos postulatorius.

Jis paminėjo tris priežastis, nulėmusias beatifikacijos bylos sparčią eigą: tai šventumo garsas, pasklidęs dar prieš pradedant pačią bylą; paskui, kardinolų prašymas pradėti bylą, išsakytas raštu dar prieš konklavą, turėjusią išrinkti jo įpėdinį; galop, Benedikto XVI asmeniškas įsitikinimas, nes būdamas artimiausiu bendradarbiu, jis teisiškai būtų tapęs pagrindiniu bylos liudytoju.

Garbingojo Dievo tarno Jono Pauliaus II bylos postulatorius prel. Slawomir Oder šešerius metus vadovavo tyrimui, surinkdamas įrodymus apie šventumo garsą, herojiškas dorybes ir stebuklą, būtiną bylos užbaigimui. Susumuodamas jis pasakė, kad tikrai Jonas Paulius II „buvo tikras žmogus ir tikrai Dievo žmogus“. Atsakydamas į konferencijos dalyvių klausimus apie Karolio Vojtylos trūkumus, postulatorius papasakojo keletą epizodų apie gerąsias Jono Pauliaus II būdo savybes. Tačiau pridūrė: šventumas tai ne tiek trūkumų neturėjimas arba klaidų nedarymas, kiek herojiškas grūmimasis su jomis, iki pat galo. (sk)