JTO Žmogaus teisių taryboje diskutuota apie religijos ir įsitikinimų laisvę, pasisakė
Šventojo Sosto stebėtojas
Kovo 10 dieną JTO Žmogaus teisių tarybos būstinėje Ženevoje buvo diskutuota apie religijos
ir įsitikinimų laisvę. Profesorius Heiner Bielefeld, Specialusis pranešėjas apie religijos
ir įsitikinimų laisvę savo pranešime aptarė religijos laisvės ir mokyklų temą.
Pasak
jo, mokykloje teikiamas ugdymas religijos tema turi būti teisingas ir objektyvus.
Informacijoje apie religiją ir įsitikinimus visada turi būti priminta, kad jie nėra
monolitiniai, kaip ir nereliginiai įsitikinimai. Pasak specialiojo pranešėjo, mokyklose
teikiamas ugdymas gali padėti ištrinti neigiamus stereotipus ir išankstinius nusistatymus,
išmokyti priimti ir gerbti skirtingumą, ne tik teoriškai, bet ir kasdieniniuose santykiuose.
Tačiau, kaip neretai baiminasi ypač religinių mažumų atstovai, mokyklos tapti diskriminacijos
ir spaudimo, asimiliacijos vieta.
Reikia skirti informaciją apie religiją nuo
religinės formacijos. Jei pirmoji perduoda bendras žinias apie religijas, tai antroji
siekia gilinti mokinių supratimą apie jų pačių religiją. Valstybinėje mokyklų sistemoje
religinė formacija turi eiti kartu su religinių ir įsitikinimų mažumų atstovų apsauga,
su minimalia galimybe nesirinkti jų įsitikinimams prieštaraujančią formaciją.
Pasak
profesoriaus Bielefeld, minties, sąžinės ir religijos laisvė apima asmens laisvę laikytis
savo religijos ir įsitikinimų, praktikuoti ir mokyti. Iš kitos pusės, ši laisvė nėra
neribota. Kaip numatoma Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, ribos
gali būti nustatytos įstatymu ir būtinos viešajam saugumui, tvarkai, sveikatai, moralei
ar kitų pamatinių laisvių ir teisių apsaugai.
Tarp diskusijos Žmogaus teisių
taryboje dalyvių buvo arkivyskupas Silvano Tomasi, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas
šioje Jungtinių Tautų organizacijoje. Pasak jo, religijos perdavimas naujoms kartoms,
taip pat ir mokyklose, yra visuomenės socialinis praturtinimas. Jis taip pat priminė
JT deklaracijos dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų
pagrindu panaikinimo straipsnį (5,2), kuriame be dviprasmybių tvirtinama, jog kiekvienas
vaikas turi teisę į ugdymą religijos ar įsitikinimų srityje, atitinkamai pagal tėvų
ar teisėtų globėjų norus. Jis neturi būti verčiamas mokytis apie religiją ar įsitikinimus
prieštaraujant tėvų ar teisėtų globėjų norams.
Pasak arkivyskupo, ugdymo ir
religijos ar įsitikinimų laisvės tema yra itin plati, jų sąveika yra nuolat kintantis
eksperimentas, tačiau šios pamatinės teisės negali būti pažeistos: liečiančios tėvus
ir liečiančios tikinčiuosius kaip bendruomenę. Teisė reikšti savo religines idėjas
turi būti vykdoma viduje ribų, kurios kyla iš bendrojo gėrio ir teisingos viešos tvarkos,
atsakingu būdu.
Tikras iššūkis yra rasti pusiausvyrą tarp vienodos vertės teisių,
tačiau pareiga garantuoti lygią teisių apsaugą neturi būti iškreipta ideologinės pozicijos,
kuri norėtų paskirą tikėjimą laikyti netolerantišku ir manyti, kad valstybė gali jėga
priversti religiją priimti jos įsitikinimams prieštaraujančią doktriną ar elgesį.
Šia prasme viešas ugdymas neturi traktuoti religijos tokiu būdu, kuris atmeta tėvų
norus ir siūlo alternatyvius įsitikinimus.
Mintis, kad tikėjimas turi keistis
su laiku, turi būti priimama atsargiai: jei kai kurie dalykai gali būti pritaikyti
prie naujų sąlygų, reikia vengti, viena vertus, reliatyvizmo, antra vertus, kišimosi
į tikėjimo bendruomenių vidinį gyvenimą.
Ugdymas ir religijos laisvė gali
vienas kitą sustiprinti. Teisingas skirtingų įsitikinimų pristatymas gali apsaugoti
nuo stereotipų, padėti dialogui ir pagarbai kiekvieno mokinio, tikinčio ir asmens
orumui. (rk)