Šventasis Tėvas aplankė Romos kunigų seminariją

Penktadienio vakarą popiežius Benediktas XVI aplankė Romos vyskupijos kunigų seminariją. Tai tradicinis Šventojo Tėvo apsilankymas, kasmet vykstantis Seminarijos globėjos – Pasitikėjimo Švenčiausiosios Mergelės šventės proga. Marijos, Pasitikėjimo Mergelės šventė, minima paskutinį šeštadienį prieš Gavėnią.

Seminarijoje popiežius užtruko porą valandų. Pagrindinis vizito momentas biblinė meditacija – Lectio Divina – kurioje Benediktas XVI komentavo šv. Pauliaus laiško Efeziečiams žodžius: „Uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiais„ (4,3). Popiežiaus žodžių klausėsi ne tik Romos vyskupijos seminarijos studentai, bet ir seminaristai iš kitų Romos mieste veikiančių seminarijų.

Meilė yra pagrindinis mūsų vienybę palaikantis veiksnys. Krikščioniškoji meilė yra ryšys, kuris išvaduoja, - kalbėjo popiežius seminaristams. Apie tai liudija ir Paulius, tvirtindamas jis yra kalinys, dėl Viešpaties. Meilė tai tas ryšys, kuriuo mes susiejame su kitais žmonėmis ir su Dievu. Tačiau meilės grandinė nesupančioja mūsų rankų, bet priešingai – dar labiau jas išvaduoja geriems darbams. Vienybei taip pat reikia nuolankumo, kurio savo pavyzdžiu mus moko Kristus, - tęsė popiežius. Šitaip suvokiama vienybė nėra iš šalies primesta mūsų gyvenimo forma. Vienybė yra mūsų vidinės santarvės, mūsų asmeninių ir bendruomeninių pastangų sekti Kristų, padedamiems Jo mums dovanojamos Šventosios Dvasios, vaisius. Vienybę mes suvokiame ir išgyvename kaip Krikšto sakramento veikimo mumyse rezultatą. Tačiau šio sakramento malonė savaime nesukuria tvirtos vienybės. Krikšto malonė – tai pagalba mūsų laisvei, tai paskata mūsų valią nukreipti vienybės kūrimo linkme.

Toliau savo kalboje popiežius perėjo prie specifinio Dievo tautos vienybės ugdymo pašaukimo, koks yra pašaukimas į kunigystę. Visi esame asmeniškai pašaukti gyventi Kristui ir kiekvienas asmeniškai turime šį kvietimą priimti. Dievas kiekvieną žmogų pašaukia jo vardu. Pašaukimas visuomet yra individualus, tačiau kartu jis yra ir bendruomeniškas, bažnytinis, visuomet jis yra pašaukimas bendram labui. Turime visada atsiminti, kad esame per istoriją keliaujančios didelės bendruomenės nariai, kad turime bičiulių žemėje ir danguje, turime džiaugtis, kad Viešpats mus pakvietė būti šio savojo kūno nariais, - kalbėjo popiežius. (jm)