Paskelbtas naujajam evangelizavimui skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos „Lineamenta“

Penktadienį Šventojo Sosto spaudos salėje pristatytas ateinančių metų rudenį Vatikane vyksiančios XIII eilinės Vyskupų Sinodo asamblėjos, kuri bus skirta naujajam evangelizavimui, gairių dokumentas, paprastai vadinamas naudojant lotynišką terminą „Lineamenta“. Šio dokumento paskelbimas žymi paskutinio pasirengimo Sinodo susirinkimui etapo pradžią. „Lineamenta“ dabar jau pasiųstas katalikiškų Rytų Bažnyčių Sinodams, Lotynų apeigų katalikų Vyskupų konferencijoms, Romos kurijos žinybų vadovams ir Vienuolių vyresniųjų sąjungos vadovui. Iki lapkričio 1 d. bus laukiama jų pastabų, o vėliau, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus bus sudaromas pačios Sinodo asamblėjos darbo dokumentas, lotyniškai vadinamas „Instrumentum laboris“. Pati Sinodo asamblėja prasidės 2012 m. spalio 7 d. ir truks tris savaites. Oficiali šios Sinodo asamblėjos tema: „Nova evangelizatio ad christianam fidem tradendam“ („Naujasis evangelizavimas krikščionių tikėjimo perdavimui“).

Penktadienį pristatytame dokumente pirmiausia kalbama apie dabartinį kultūrinį kontekstą, su kuriuo tenka susidurti krikščionims, apie jį formuojančius veiksnius ir apie pasekmės Bažnyčios misijai. Konstatavus toli pažengusią sekuliarizaciją, dokumente sakoma, jog naujasis evangelizavimas neišvengiamai turi būti kai karių dabartinių gyvenimo stilių ir mąstymo struktūrų, vertybių, komunikavimo būdų ir kalbos kritika. Tačiau kartu, pažymėta „Lineamenta“, naujasis evangelizavimas turi būti ir pačios krikščionybės savikritika. Krikščionys turi vis iš naujo gaivinti savo tapatybę, mokytis suvokti save pačius, visų pirma pažinti savo šaknis. Krikščionys negali užsidaryti savo bendruomenių kiemuose, bet turi suvokti faktą, jog pasaulyje esama kovingo ateizmo ir kraštutinės sekuliarizacijos, kurių tikslas – visiškais Dievo pašalinimas iš žmogaus gyvenimo. Tai suvokiant ir tikėjimo gynimas turi būti visuotinis, apimantis mintis ir veiksmus, laikysenas ir liudijimą, vidinį bendruomenių gyvenimą ir misionierišką užsidegimą.

Dokumente gana daug dėmesio skiriama ir labai reikšmingai, o dabartinės ekonominės krizės sąlygomis dar daugiau svarbos įgijusiai liudijimo formai – karitatyvinei veiklai ir tuo pačiu Bažnyčios pareigai būti pasaulio varguolių balsu.

Dokumente paliesta ir pastaruoju metu Bažnyčia sukrėtusių skandalų tema. Apie juos reikia drąsiai ir atvirai kalbėti, o svarbiausia – vos pastebėjus negeroves, imtis jas šalinti.

Pasak „Lineamenta“, viena rimčiausių kliūčių evangelizavimo darbui yra nusivylimas, gyvenimo džiaugsmo ir vilties praradimas, paliečiantis ir neretą krikščionį. Tad ir naujasis evangelizavimas pačių krikščionių bendruomenių turi būti suvokimas ne kaip dar vienas papildomas darbas, dar viena našta, bet kaip vaistas nuo mus pačius slegiančių abejonių. Evangelizuotojai negali būti liūdini ir baikštūs. Naujajam evangelizavimui būtini optimizmas ir drąsa. (jm)