2011-03-04 19:14:37

Arkivyskupas Tomasi. Daugiausia diskriminuojami krikščionys, valstybė turi leisti žmogui laisvai ieškoti tiesos


Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių taryboje, kurios būtinė yra Ženevoje, Vatikano radijui konstatavo, jog šiuo metu ginti krikščionių žmogaus teises yra ypač sudėtinga. Pokalbis su juo vyko po žinios apie Pakistano mažumų ministro Shahbaz Bhatti nužudymą. Ministras buvo katalikas ir rūpinosi religinių mažumų teisėmis, už tai užsitraukdamas islamo ekstremistų neapykantą.

Pasak arkivyskupo Tomasi, krikščionių diskriminacija neapsiriboja tik pamfletais ar pagarbos religiniam tikėjimui trūkumais, tačiau atveda iki prievartos ir žmogžudysčių, ypač kai kuriose Afrikos ir Azijos šalyse. Tokie faktai turi atkreipti visos tarptautinės bendruomenės dėmesį.

Pasak Šventojo Sosto diplomato, reikia būti atidiems ir kiekvieną diskriminacijos situaciją analizuoti atskirai, nes jų priežastys nebūtinai sutampa. Vis dėlto vieną tendenciją galima įvardinti – tai nevalstybinės grupės su ekstremistiniais įsitikinimais, kurios įgyja vis didesnę įtaką. Šios grupės savo tapatybę regi kitų naikinime arba manipuliuoja religija, kad pasiektų politikos ir galios pozicijas. Krikščionių diskriminacijai „padeda“ dar ir tai, kad jie yra lengvi taikiniai – už tai nesusilaukiama represijų, keršto, ryžtingos politinės reakcijos. Laimei, palengva, taip pat ir Europoje, pradedama reaguoti į šią problemą ir konkrečiau kalbėti apie religinių mažumų apsaugą pasaulyje.

Komentare Vatikano radijui arkivyskupas Tomasi pabrėžė tai, ką buvo kovo 2 kalbėjęs JT Žmogaus teisių tarybos asamblėjoje: tikėjimo ir kulto laisvė yra gyvybiškai svarbi tikrai demokratijai dėl daugelio priežasčių. Viena vertus, tikėjimas paliečia asmens gelmes, jo giliausius motyvus ir pasirinkimus. Jei gerbiama religijos laisvė, gerbiamos ir kitos teisės. Ir priešingai, neigiant ir užgniaužiant šią laisvę yra užgniaužiami demokratijos siekiai. Religijos laisvė taip pat yra įtvirtinta, saugoma ir ginama tarptautinėse sutartyse, nacionalinėje teisėje, tuo rūpinasi ir tarptautinės agentūros, tokios kaip JT Žmogaus teisių taryba.

Kovo 2 dienos pasisakyme Šventojo Sosto diplomatas pabrėžė, kad šiandien nuo religinės diskriminacijos labiausiai kenčia krikščionys. Jis citavo vieną ataskaitą, parengtą Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos, bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis, jog iš 100 asmenų, nužudytų dėl religinės neapykantos, 75 buvo krikščionys.

Arkivyskupas Tomasi taip pat pabrėžė, kad valstybė turi ginti religijos laisvės teisę ir sukurti aplinką, kurioje šia teise būtų galima naudotis. Valstybė neturi leisti religinės diskriminacijos, priešingai, skatinti religinę toleranciją ir tarpusavio supratimą, nepasiduodama spaudimui pažeisti paskiros religijos išpažinėjų teises, be selektyvumo.

Pagarba religijos laisvei turi daug naudingų socialinių pasekmių visai visuomenei: taikų sugyvenimą, geresnę integraciją į visuomenę, visų asmenų talentų panaudojimą visuomenės bendrajam gėriui. Religijos laisvė taip pat užkerta kelią religijos naudojimui politiniams interesams. Neretai religinė diskriminacija nėra skirtingų religinių įsitikinimų ir praktikų, tačiau socialinių ir politinių problemų pasekmė.

Arkivyskupas Tomasi taip pat atkreipė dėmesį į klaidingas religijos ir įsitikinimų laisvės interpretacijas. Pirmiausia, kad asmuo savo teisę išreikšti religinius įsitikinimus gali tik maldos vietose. Tačiau veikimas karitatyvinėse ar socialinėse institucijose žmonėms yra svarbus būdas išreikšti savo tikėjimą. Antra, nors ir bendradarbiauja su valstybe, religinės institucijos išlieka pilietinės visuomenės dalimi, o ne valstybinėmis agentūromis. Todėl joms neturi būti automatiškai taikomos tos savo veiklos organizavimo taisyklės, kurios taikomos valstybinėse institucijose. Trečia, klaidingas yra supratimas, kad leidžiant kitam rinktis kitą religiją, yra paneigiama savosios religijos tiesa ir kad bet kokia tiesa yra reliatyvi. Teisė priimti ar keisti religiją paremta pagarba asmens orumui: valstybė turi leisti kiekvienam asmeniui laisvai ieškoti tiesos. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.