Dariusz Kowalczyk SJ, Vatikano II Susirinkimas (14): „Nostra Aetate“
Tęsiame pašnekesių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui dabartinio Bažnyčios
gyvenimo kontekste, kurį mūsų radijui parengė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto
profesorius Dariusz Kowalczyk SJ.
Ar visos religijos vienodos? Ar visos
tikros? Atsakymas turi būti NE. Juk neįmanoma sveiku protu tvirtinti, kad teiginiai
„Jėzus Kristus yra Dievas“ ir „Jėzus Kristus nėra Dievas“ vienas kitam lygūs ir abu
savaip teisingi. Tad kuri religija tikra?
Vatikano II Susirinkimas moko, kad
tikra religija yra ta, kurią „Dievas yra žmonių giminei nurodęs” ir mes tikime, „jog
šis vienintelis tikrasis tikėjimas gyvuoja katalikiškoje ir apaštališkojoje Bažnyčioje“
(Dignitatis Humanae, 1). Tuo pat metu, deklaracijoje „Nostra aetate“ Susirinkimas
tvirtina, jog „Katalikų Bažnyčia neatmeta nieko, kas kitose religijose tikra ir šventa“
ir kad jos „neretai perteikia visus žmones apšviečiančios Tiesos spindesį“ (n. 2).
Dialogas
čia suprantamas ne kaip tarp religijų esančių skirtumų šalinimas, bet kaip bendras
tiesos ieškojimas ir veikla visų labui. Toks dialogas nereiškia, jog Katalikų Bažnyčia
turėtų atsisakyti „skelbti Kristų, kuris yra kelias, tiesa ir gyvenimas“ (n. 2).
„Nostra
aetate“ kalba visų pirma apie santykius su islamu ir judaizmu. „Bažnyčia, - skaitome
deklaracijoje, - su pagarba žvelgia į musulmonus, garbinančius vienatinį Dievą“. Tą
patį šiandien kartoja ir Benediktas XVI, pažymėdamas, kad dialogas su islamu turi
remtis bendra laisvės ir tiesos samprata (plg. „Pasaulio šviesa“, 9).
Kalbėdamas
apie judaizmą, Susirinkimas primena, kad artimi ryšiai krikščionis „dvasiškai jungia
su Abraomo palikuonimis” (n. 4). Griežtai smerkiamos visos antisemitizmo apraiškos.
Vis dėlto, Vatikano II Susirinkimas nenori, kad dialogas su žydais ribotųsi tik Šoa
tragedijos atminimu ir tvirtina, kad abipusė pagarba pasiekiama visų pirma „biblinėmis
bei teologinėmis studijomis ir broliškais pokalbiais“ (n. 4). Tad jei religijų dialoge
ir neįmanoma išvengti politinių implikacijų, jo centre visada turi būti Dievas.