Šventasis Tėvas susitiko su Popiežiškąja visuomenės komunikavimo taryba. „Reikia ieškoti naujų simbolių ir metaforų, kurios padėtų įtikinamai prabilti į šiuolaikinį žmogų“

Pirmadienio rytą popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė Popiežiškosios visuomenės komunikavimo tarybos plenarinės sesijos dalyvius – šešias dešimtis Tarybos narių ir darbuotojų, susirinkusių į vasario 28 – kovo 3 dienomis Romoje vykstantį susitikimą, kurio pagrindinė tema: „komunikavimo kalba“.

Šia tema kalbėjo ir popiežius, sveikindamas pirmadienio ryto audiencijos dalyvius. Kalba nėra laikinas ar kintamas mūsų naudojamų sąvokų apvalkalas, bet gyvas ir pulsuojantis kontekstas, kuriame gimsta žmonių mintys, abejonės ir planai, kuriame formuojami žmonių gestai, simboliai ir žodžiai. Kitaip tariant – žmogus ne tik „naudoja“ kalbą, bet joje „gyvena“.

Skaitmeninės komunikacijos įtakoje besiformuojančios naujos kalbos labiau remiasi intuicija ir emocingumu, negu analitiniu mąstymu, sąlygoja kitokią loginę minties tvarką ir kitokį santykį su tikrove, dažniau naudojasi vaizdais ir vidinėmis hipertekstinėmis sąsajomis. Pradeda nykti tradicinis kalbos skirstymas į rašytinę ir šnekamąją. Persvarą įgyja rašytinė komunikacija, kuri kartu įgauna vis daugiau šnekamosios kalbos betarpiškumo.

Popiežius taip pat priminė, kaip buvo rašęs prieš mėnesį paskalbtoje žinioje šių metų Pasaulinei socialinio komunikavimo dienai, jog socialinių tinklų veikimo dinamika vis labiau asmeniškai įtraukia komunikacijos dalyvius. Juose žmonės keičiasi ne tik informacija, bet pasaulio vizijomis ir tam tikra prasme „pačiais savimi“, ne tik komunikuoja, bet ir „liudija“. Tai kelia ir gana rimtų problemų: bendravimas pasidaro lėkštas ir paviršutiniškas; nuomonė tampa svarbesnė už norą žinoti tiesą. Šios bėdos – tai nesugebėjimo suvokti inovacijų prasmę pasekmės. Dėl to būtina dermai permąstyti naujų technologijų kuriamas naujas kalbas.

Komunikavimas liečia visą žmogaus kultūrinį, socialinį ir dvasinį gyvenimą, - kalbėjo popiežius. Jei nauji komunikavimo būdai ir nauji žodynai keičia žmogaus gyvenimą ir mąstymą, tai tuo pačiu jie įtakoja ir tikėjimo sferą, jo suvokimo ir raiškos būdus. Šiandien mūsų pareiga ieškoti, taip pat ir skaitmeninio komunikavimo kultūroje, naujų simbolių ir metaforų, kurios padėtų įtikinamai prabilti į šiuolaikinį žmogų ir skelbti jam Dievo Karalystę.

Baigdamas savo kalbą, popiežius priminė didįjį komunikuotoją, Evangelijos skelbėją Kinijoje, tėvą Matteo Ricci, kurio mirties 400 sukaktis buvo minima pernai. Skelbdamas Kristų jis visą dėmesį buvo sutelkęs į asmenį, į jo kultūrinį ir filosofinį kontekstą, į jo vertybes, į jo kalbą, stengdamasis iškelti viską kas buvo pozityvu vietinėje tradicijoje ir siūlydamas ją dar labiau pratutinti Kristaus išmintimi ir tiesa. (jm)