Benediktas XVI susitiko su Popiežiškosios gyvybės akademijos nariais

Šeštadienio vidudienį Benediktas XVI audiencijoje priėmė apie 250 Popiežiškosios gyvybės akademijos plenarinės sesijos dalyvių.

Ketvirtadienį prasidėjusioje kasmetinėje Popiežiškosios gyvybės akademijos sesijoje buvo kalbama apie dvi pagrindines temas – apie traumas po abortų ir apie virkštelių bankus. Savo kalboje audiencijos dalyviams apie tai pasisakė ir Šventasis Tėvas.

Pasak jo, traumų, sunkios psichinės būsenos, kurią po abortų dažnai patiria moterys tema apreiškia neužgniaužiamą sąžinės balsą ir sunkų sužeidimą, kurį ji patiria kaskart, kai žmogaus veiksmas išduoda įgimtą žmogaus pašaukimą gėriui, apie kurį ji liudija. Reikia taip pat atkreipti dėmesį į kartais užtemdytą vaikų tėvų sąžinę, kurie dažnai palieka nėščias moteris vienas.

Benediktas XVI pabrėžė sąžinės vertę, kuri katekizme aprašoma kaip„ proto sprendimas, kuriuo žmogus suvokia konkretaus ketinamo atlikti, atliekamo ar jau atlikto veiksmo dorinę vertę“ (n. 1778).

Sąžinės uždavinys yra atskirti gėrį nuo blogio įvairiose situacijose, kad jose, remiantis tokiu sprendimu, žmogus galėtų laisvai orientuotis į gėrį. Tiems, kurie norėtų paneigti sąžinės žmoguje egzistavimą, laikydami ją tik išorinių sąlygojimų rezultatu ar grynai emociniu reiškiniu, svarbu priminti, kad žmogaus veikimo dorovinė kokybė nėra išorinė ar pasirenkama vertybė, nėra krikščionių ar tikinčiųjų prerogatyva, tačiau yra bendra kiekvienai žmogiškai būtybei.

Per sąžinę Dievas kalba kiekvienam ir kviečia ginti žmogaus gyvybę bet kokiu metu. Šiame asmeniškame ryšyje su Kūrėju yra gilusis sąžinės orumas ir jos neliečiamumo priežastis.

Sąžinėje visas žmogus – protas, emociškumas, valia – supranta savo pašaukimą gėriui, nes gėrio arba blogio pasirinkimas konkrečiose situacijose giliai paženklina asmenį kiekvienoje jo buvimo išraiškoje. Visas žmogus yra sužeidžiamas, kai jis elgiasi prieš savo sąžinės balsą. Vis tik net kai žmogus atmeta tiesą ir gėrį, kurį Kūrėjas jam siūlo, Dievas jo nepalieka, tačiau būtent per sąžinės balsą toliau jo ieško ir jam kalba, kad atpažintų klaidą ir atsivertų dieviškajam Gailestingumui, galinčiam užgydyti bet kokį sužeidimą.

Pasak popiežiaus, ypač medikams tenka sunkus uždavinys ginti nuo apgaulės daug moterų, kurios galvoja, kad abortas išspręs jų šeimynines, ekonomines, socialines ar jų vaiko sveikatos problemas. Ypač paskutiniuoju atveju moteris dažnai įtikinama, kartais pačių gydytojų, kad abortas ne tik moralus pasirinkimas, bet netgi privalomas „terapeutinis“ veiksmas, kad būtų išvengta vaiko ir šeimos kančių, esą „neteisingo“ svorio visuomenei. Kultūriniame fone, pasižyminčiame gyvenimo jausmo menkėjimu, kuriame bendras aborto ir kitų pasikėsinimų į žmogaus gyvybę moralinio sunkumo supratimas išblukęs, iš medikų prašoma ypatingos stiprybės patvirtinti, kad abortas neišsprendžia nieko, tačiau nužudo vaiką, sugriauna moterį, apakina vaiko tėvo sąžinę, dažnai sugriaudamas ir šeimos gyvenimą.

Ne tik medikai, bet ir visa visuomenė turėtų ginti užsimezgusią gyvybę ir tikrą moters gėrį, kuris niekada ir jokiomis aplinkybėmis nebus realizuojamas aborto pasirinkimu. Tuo pat metu reikia užtikrinti būtiną pagalbą moterims, kurios, deja jau pasirinkusios abortą, išgyvena moraline ir egzistencinę dramą. Daug tokių psichologinės ir dvasinės pagalbos iniciatyvų vykdo vyskupijos ir parapijos, savanoriai. Pasak popiežiaus Benedikto XVI, krikščionių bendruomenės solidarumas negali neprisiimti tokios bendros atsakomybės.

Audiencijos dalyviams jis priminė Jono Pauliaus II kreipimąsi į abortą pasidariusias moteris „Bažnyčia gerai žino daugybę veiksnių, galėjusių lemti jūsų sprendimą; ji neabejoja, kad daugeliu atveju šis sprendimas buvo skausmingas ar net sukrečiantis. Galbūt žaizda jūsų širdyje dar nėra užgijusi. Tai, kas atsitiko, tikrai buvo ir tebėra labai bloga. Bet nenustokite drąsos ir nepraraskite vilties. Geriau pasistenkite suprasti, kas atsitiko, ir garbingai tai išgyventi. Jei dar nenusižeminote ir su pasitikėjimu neatsivėrėte atgailai, padarykite tai. Maloningasis Tėvas pasirengęs suteikti jums savo atleidimą ir ramybę Susitaikymo sakramentu. Pagaliau suprasite, kad niekas nėra galutinai prarasta ir pajėgsite paprašyti atleidimo savo kūdikį, dabar gyvenantį Viešpatyje. Draugiškai ir su išmanymu padedant bei patariant kitiems žmonėms, remdamosios savo pačių skausmingu patyrimu, jūs galite tapti iškalbingiausiomis kiekvieno žmogaus teisės į gyvybę gynėjomis“ (Evangelium vitae, 99). (rk)