Kardinolas Cottier: „Skaitytojai sužavėti autentišku popiežiaus paprastumu“
Popiežiaus namų pro-teologas emeritas kard. Georges Cottier šeštadienį skaitė pranešimą
apie popiežiaus Benedikto XVI - kardinolo Ratzingerio raštus. Apie Pauliaus VI tarptautinio
knygyno konferencijų salėje surengtą susitikimą papasakojo Vatikano dienraščio Osservatore
Romano žurnalistė Silvia Guidi straipsnyje „Kaip skaityti Ratzingerį“.
Kard.
Cottier pirmiausia atkreipė dėmesį, kad teologija yra žmogiškas, taigi galintis tobulėti,
bandymas suprasti Dievo slėpinį. Teologas turi savo požiūrį, jis gali klysti ir pakeisti
savo nuomonę. Tuo tarpu šv. Petro įpėdinio charizmos vaidmuo yra saugoti Bažnyčią
vienybėje ir apreikštos žinios teisingumą. Kai popiežius pasirašo Juozapo Ratzingerio
vardu, jis kaip tik tai patvirtina. Atrodytų akivaizdus skirtumas, bet dažnai nepakankamai
suprantamas, teigė Popiežiaus namų teologas.
Pasak jo, kardinolo Ratzingerio
darbuose yra pasikartojančių temų ir viena iš jų, bene pagrindinė moderniaisiais laikais
- tikėjimo ir proto „skyrybos“. Tikėjimas yra sumenkintas iki prietarų ar sentimentų,
neturintis nieko bendro su tiesa. Tačiau protas yra Biblijoje, krikščioniškoje teologijoje,
Augustino bei Tomo Akviniečio darbuose, turime didžių mąstytojų mūsų tradicijoje.
Mūsų epochos problema yra ta, kad protas pretenduoja būti pats sau pakankamas ir neigia,
ignoruoja arba atmeta kaip neracionalų viską, ko nepajėgia pasiekti savo jėgomis.
Egzegezėje analogiškas trūkis atsirado tarp „istorinio Kristaus“ ir „tikėjimo
Kristaus“. Istorinis-kritinis metodas, aiškino kardinolas, atnešė puikių rezultatų,
tačiau reikia nepasitikėti tais „Jėzaus gyvenimais“, kurie išduota šį metodą ir kurių
autorius kalba daugiau apie save nei apie Nazarietį. Jei XVIII a. filosofinis
mąstymas buvo pagrindinis matas, tai dabar mokslinis mąstymas siūlomas kaip vienintelis
pažinimo kriterijus. Didieji protai mąsto apie akivaizdžiausius dalykus, kurių nematome.
Tęsdamas pagrindinių Ratzingerio teologijos temų pristatymą, Cottier pridūrė, kad
Žodis (Logos) apie kurį kalba evangelija pagal Joną, yra tiltas tarp žmogiško proto
ir dieviško proto. Dievas apsireiškė, mane pasiekė, tai reiškia Žodis tapo kūnu, kalbėjo
kardinolas Cottier.
Jį labiausiai stebina tai, kad Benediktas XVI yra laimingas
žmogus. Pas jį džiaugsmo tema yra visur, netgi pamoksluose, ir daugelį skaitytojų
buvo sužavėti paprastumu ir autentiškumu, kuris skleidžiasi popiežiaus knygoje/pokalbyje
„Pasaulio šviesa“. Žmonės paklausia savęs, ar tai tas pats žmogus, apie kurį kalba
laikraščiai, tas pats asmuo, kurį žiniasklaida paverčia beskone karikatūra? Tai pasitikintis
popiežius, kuris laisvai dėsto mintis ir nieko neslepia. Jis necenzūruojamas sekuliarizmo
ir reliatyvizmo, kuris dominuoja daugelio žmonių gyvenimuose. Nepanašu, kad jo ramybė
remtųsi kokiu nors jo paties atradimu ar ypatingu receptu. Popiežius Benediktas tiesiog
kartoja, kad tikėjimo liepsną Bažnyčioje palaiko uždegtą pats Jėzus, kalbėjo buvęs
Popiežiaus namų teologas. (mb)