Ekumeninis susitikimas Belgrade

Vasario 17-20 dienomis Belgrade vyksta ekumeninis susitikimas, kurį surengė Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) ir Europos Bažnyčių konferencijos (CEC) bendrasis komitetas.

Europos vyskupų konferencijų tarybai priklauso 33 katalikų vyskupų konferencijos Europos kontinente, taip pat Liuksemburgo, Monako ir Kipro arkivyskupai, Kišiniovo (Moldova) vyskupas. Europos Bažnyčių konferencija yra 120 ortodoksų, protestantų, anglikonų ir senkatalikių Bažnyčių bendrija, kurioje taipogi dalyvauja 40 organizacijų. Šios dvi struktūros bendradarbiauja nuo 1972 metų.

2009 metų susitikimas buvo skirtas Kūrinijos apsaugai, 2010 metų seminaras imigracijos problemoms. Šių metų pagrindinė tema yra „Nacionalinė tapatybė, Europos integracija, mūsų indėlis į taiką“. Keturi pagrindiniai pranešėjai turi išplėtoti religijos laisvės, ekonominės krizės, taikos ir ekumenizmo temas.

Kardinolas Peter Erdo, Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas susitikimo atidarymo kalboje kalbėjo apie taiką. Pasak jo, šiandien daug dalykų vadinami „taika“, nors vargu ar tokie yra. Jis priminė, kad įmanoma iškraipyti ir manipuliuoti taikos sąvoka, kurti pseudo-pacifistinius judėjimus, kaip kad darė komunistiniai režimai buvusiame sovietiniame bloke. Dažnai „taika“ yra vadinamas tiesiog karo ir atviro konflikto nebuvimas. Tai teisinga, bet vėl, tai nėra pilna taika. Pavyzdžiui, kaip galima kalbėti apie pilną taiką tose šalyse, kuriose nėra karo, tačiau krikščionys neturi laisvės, patiria psichologinę, ekonominę, kultūrinę diskriminaciją? Daugeliui taika yra tiesiog pasyvi tolerancija. Tačiau ir ši nuostata yra ribota. Kai tik mažumos interesai ar nuomonė tampa prieštaringa daugumos teisėms, vardan nediskriminacijos reikalaujama jų atsisakyti. Pasak kardinolo Erdo, pilna taika turėtų gerbti skirtingumą ir nepainioti teisių lygybės su asmenų suvienodinimu. Pilna taika turi gerbti istorines, kultūrines ir religines tradicijas. Savo kultūrą mylintis žmogus mokės gerbti ir kitą kultūrą. Žinoma, sunku taiką įsivaizduoti be teisingumo ir solidarumo.

Pranešimą apie religijos laisvę skaitė italų profesorius Massimo Introvigne, taip pat Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovas kovai su rasizmu, ksenofobija, diskriminacija ir netolerancija prieš krikščionis ir kitų religijų atstovus.

Savo pranešime profesorius Introvigne rėmėsi popiežiaus Benedikto XVI žinia 2011 metų Pasaulinei taikos dienai.

Pasak pranešėjo, iš katalikiškos perspektyvos religijos laisvė neturėtų būti painiojama su reliatyvizmu, su nuostata, jog religinė tiesa neegzistuoja ir todėl religinis pasirinkimas yra nesvarbus. Bažnyčios akimis, juridinėje plotmėje religijos laisvė nėra „pozityvi teisė“, nes tai apimtų ir „teisę klysti“. Religijos laisvė yra „negatyvi teisė“ – tai imunitetas nuo prievartos religinių įsitikinimų srityje. Religijos išpažinimas negali būti primestas su prievarta. Juridine prasme, valstybė savo kišimusi negali trukdyti asmenų religinių įsitikinimų formavimuisi.

Tačiau iš filosofinio taško, pirmiau nei juridinė teisė, religijos laisvė yra galia daryti pasirinkimus pagal tiesą. Pagal Benediktą XVI, asmuo siekia tiesos ir laisvai renkasi pagal tiesą. Žinoma, įmanomas ir blogas laisvės panaudojimas, einant prieš tiesą. Tačiau tokiu atveju sunaikinamas laisvės pamatas. Jei valia įsitikinusi, kad iš principo negali atrasti tiesos ir gėrio, tada neturi jokių objektyvių motyvų veikti, neturi ko saugoti, išskyrus laikinus ir sąlygotus savo interesus. Ji negali reikalauti pagarbos iš kitų (asmenų) valių, kurios taip pat neturi jokių objektyvių motyvų, tik savo interesus. Tai kelia pasidalijimus ir žmogaus orumo neigimą. Iliuzija manyt, kad moraliniame reliatyvizme yra taikaus sugyvenimo raktas.

Massimo Introvigne priminė, kad Benediktas XVI daug kartų pasisakė tiek prieš religinį fundamentalizmą, tiek prieš kraštutinį laicizmą. Abi šios nuostatos, atspindinčios viena kitą, pažeidžia teisingą santykį tarp proto ir tikėjimo, abi pažeidžia religijos laisvę. Fundamentalizme tikėjimas neigia protą. Laicizme neigiamas tikėjimas. Fundamentalizmas su jėga nori primesti tikėjimą. Laicizmas su jėga nori primesti netikėjimą. (rk)