Prancūzijos nacionalinėje asamblėjoje balsuojama už bioetikos įstatymo projektą

Vasario 8 dieną Prancūzijos nacionalinėje asamblėjoje prasidėjo diskusijos dėl naujojo bioetikos įstatymo projekto, o vasario 15 dieną, priėmus pataisas, asamblėjos dauguma balsavo už įstatymą. Medicinos mokslas vystosi greitai, yra kuriamos naujos technologijos ir kai kurios yra etiškai kontraversiškos. Juk ne viską ką galima padaryti, yra gera padaryti.

Naujasis Prancūzijos bioetikos įstatymo projektas buvo skirtas tiek naujų medicininių praktikų reguliavimui, tiek senesnių peržiūrėjimui, tiek medicininių tyrimų apibrėžimui, tiek mokslinių tyrimų ribų nustatymui. Tarp daugiausia diskusijų kėlusių klausimų buvo žmogaus embrionų tyrimai, vaiko išnešiojimas dėl kito asmens, kiaušialąsčių dovanojimo anonimiškumas, prenataliniai tyrimai.

Dalyvauti debatuose apie bioetikos įstatymo projektą buvo pakviesta visa Prancūzijos visuomenė, ne tik mokslininkai ar politikai. Šiomis teisėmis į diskusiją įsiliejo ir Prancūzijos katalikų Bažnyčia, sukūrusi darbo grupę bioetiniams klausimams.

Galbūt svarbiausias Bažnyčios Prancūzijoje interesas buvo embriono apsauga. Yra lengva pripažinti pareigą gerbti jau gimusį vaiką, suaugusį asmenį. Tačiau kyla stipri pagunda manyti, kad žmogiška būtybė embriono etape tokios pagarbos nenusipelno. Bažnyčios nuostata yra ta, kad pagarba žmogaus gyvybei turi būti absoliuti, nepriklausomai nuo aplinkybių ir etapų. Kitas Prancūzijos Bažnyčiai rūpėjęs klausimas, pasak arkivyskupo Pierre d’Ornelias, Prancūzijos vyskupų konferencijos darbo grupės bioetikai vadovo, yra pagal principą „technika turi tarnauti žmogui, o ne žmogus technikai“ subalansuotas biomedicininių technologijų statusas.

Sausio 10 dieną darbo grupė parengė ir Prancūzijos vyskupų konferencija publikavo komunikatą, kuriame atkreipia dėmesį į šiuos bioetikos įstatymo projekto punktus: informacijos pateikimą asmeniui apie dideles genetines anomalijas, anoniminį organų dovanojimą donorui esant gyvam, prenatalinę diagnostiką, medicininę pagalbą prokreacijai ir donorystę, embrionų laikymą ir tyrimus.

Kaip Vatikano Radijui sakė vyskupas d’Ornelias, kai kurie bioetikos įstatymo pasiūlymai gali suteikti prielaidas eugenikai, embriono atsikratymui dėl nenorimų savybių. Nereikia, kad informacija apie nėštumą iš geros žinios taptų galimų problemų aprašu.

Kaip minėta, daug diskusijų virė dėl žmogaus embriono statuso ir embrioninių kamieninių ląstelių tyrimų. Vieni mokslininkai pasisakė už tokių tyrimų, šiandien suvaržytų ir leidžiamų tik išimties tvarka, liberalizavimą. Kiti pasisakė prieš.

Katalikų Bažnyčia taip pat pasisako prieš – ne dėl tyrimų laisvės suvaržymų, o todėl, kad neetiška sunaikinti žmogišką gyvybę vardan tyrimų ar vardan kitos gyvybės. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad tokie tyrimai kritikuojami tik Bažnyčios ar tik religinės pasaulėžiūros pagrindu.

Pavyzdžiui, tarp bioetikos įstatymo rengimo komisijos pakviestų ekspertų buvo žinomas biologas Jacques Testart, dirbtinio apvaisinimo Prancūzijoje pionierius.

Pasak jo, jei (apskritai) pripažįstama pagarba žmogaus embrionui, tai reiškia, kad jis tiesiogiai, o tai šiuo metu dažniausiai reiškia jo sunaikinimą, gali būti tiriamas tik esant absoliučiai būtinybei. Mokslininko nuomone, vargu ar tokia būtinybė šiandien yra.

Viena vertus, neaišku, kodėl norima naudoti žmogaus embrionus ar embrionų kamienines ląsteles, kai tuos pačius klausimus galima išsiaiškinti eksperimentuojant su kitų gyvūnų, pavyzdžiui su pelių embrionais. Šiuo metu Prancūzijoje, naudojant žmogaus embrionus, leista tirti X chromosomos aktyvavimą. Tačiau jo mechanizmas turi būti iš principo toks pat visuose žinduoliuose. Tad kam naudoti žmogaus embrioną?

Antra vertus, šiandien žmogaus embriono kamieninių ląstelių tyrimams yra galiojančios alternatyvos: suaugusių kamieninių ląstelių arba perprogramuotos suaugusios ląstelės (iPS) tyrimai. Nėra jokių įrodymų, kad embrionų ląstelių tyrimai leistų sužinoti daugiau ar būtų veiksmingesni terapijoje, nei minėtos alternatyvos. Tad įstatymas turėtų privilegijuoti mažiau etiškai kontraversiškus metodus.

Mokslininkas taip pat kritikavo kitų mokslininkų skleidžiamus mitus, norint pelnyti politikų ir visuomenės pritarimą žmogaus embrionų tyrimui. Pavyzdžiui, kad pagalbinio apvaisinimo rezultatai Prancūzijoje žemi, nes tokie tyrimai uždrausti. Pasak Testart, tai absurdiškas teiginys. Šia tema per pastaruosius 20 metų buvo surengta daugybė tarptautinių kongresų, parašyta sunkiai suskaičiuojama galybė straipsnių ir jei būtų koks reikšmingesnis laimėjimas, apie tai būtų žinoma. Rezultatams padeda ne embriono, o apvaisinimo sąlygų tyrimai, kuriems jokių specialių leidimų nereikia.

„Priešintis žmogiškumo instrumentalizavimui, pareiškė Jacques Testard, nėra tik katalikų ar, žiūrint plačiau, tikinčiųjų sritis. Nesu nei vienas, nei kitas. Paprasčiausiai pritariu pasaulietiniam humanizmui. (...) norėčiau, kad žmogaus embrionų tyrimai būtų vykdomi tiktai įrodžius jų absoliučią būtinybę. Kitaip embriono orumas neturi jokios prasmės“. (rk)