Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. „Meilė yra įstatymo pilnatvė“.

Prieš sekmadienio vidudienio maldą sakytoje kalboje komentuodamas Mišių Evangelijos skaitinį, popiežius pirmiausia pažymėjo, kad tai tęsinys Jėzaus Kalno pamokslo, sudėto į Mato Evangelijos 5, 6 ir 7 skyrius. Po palaiminimų, kuriais Jėzus paskelbė savo gyvenimo programą, jis skelbia savo Įstatymą, tai yra, naudojant mūsų brolių žydų terminą - savo Torą. Lauktasis Mesijas turėjo galutinai įtvirtinti pasaulyje Dievo Įstatymą. Tą Jėzus ir daro. „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti“, - sako jis ir atsigręžęs į mokinius priduria: „Jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę“ (Mt 5,17.20).

Kas gi yra ta Kristaus Įstatymo pilnatvė ir tas tikras teisumas, kurio Jėzus reikalauja? Jėzus tai paaiškina senųjų įstatymų ir savo keliamų reikalavimų sugretinimais. Kiekvienas sugretinimas pradedamas žodžiais: „Jūs esate girdėję, kad protėviams buvo pasakyta...“ ir paskui tvirtina: „O aš jums sakau...“. Pavyzdžiui: „Jūs esate girdėję, kad protėviams buvo pasakyta: Nežudyk, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme“ (Mt 5,21-22). Ir šitaip šešis kartus. Toks Jėzaus kalbėjimas žmonėms darė nepaprastą įspūdį ir juos gąsdino, nes žodžiai: „aš jums sakau“, reiškė, kad jis kalba kaip Dievas, kaip tasai, kuris yra Teisės šaltinis. Jėzaus naujumas glūdi tame, kad Jis, Jame esančios Šventosios Dvasios galia, įsakymus „pripildo“ Dievo meilės. O mes, tikėjimo į Kristų dėka, atsiveriame Šventosios Dvasios veikimui ir tampame pajėgiais gyventi pagal Dievo meilę. Šitaip kiekvienas Dievo įsakymas tampa meilės paskata ir visi Dievo įsakymai virsta vienu įsakymu, reikalaujančiu mylėti Dievo visa širdimi ir savo artimą kaip save patį. „Meilė yra įstatymo pilnatvė“, rašo šv. Paulius (Rm 13,10).

Toliau, šios savo kalbos kontekste popiežius paminėjo prieš keletą dienų Romos mieste įvykusią tragediją – gaisre žuvusius keturis čigonų vaikus. Ši nelaimė verčia mus klausti ar nebūtų buvę įmanoma šio tragiško įvykio išvengti, jei mūsų visuomenė būtų solidaresnė ir broliškesnė, daugiau mylinti ir labiau krikščioniška. Šitoks klausimas kyla kiekvieną kartą kai mūsų miestuose ir mūsų šalyse įvyksta kiti panašūs skausmingi atsitikimai.

Brangūs bičiuliai, - sakė Šventasis Tėvas baigdamas savo kalbą, - turbūt neatsitiktinai čia minima Jėzaus kalba vadinama Kalno pamokslu. Mozė buvo įkopęs į Sinajaus kalną ir ten gavo išrinktajai tautai skirtus Dievo įsakymus. Jėzus, Dievo Sūnus, nužengė iš Dangaus, kad mums parodytų kelią į Dangų, į Dievo aukštumas vedantį meilės kelią. Jis pats yra tas Kelias. Mums belieka tik juo eiti, belieka tik vykdyti Dievo valią, kad įeitume į Jo karalystę, į amžinąjį gyvenimą. Tas aukštumas pirma mūsų jau pasiekė Mergelė Marija, buvusi arčiausiai Jėzaus, vykdžiusi jo teisingumą. Dėl to mes ją vadiname Speculum Iustitiae - Teisingumo atspindžiu. Prašykime, kad ir mums Ji padėtų ištikimai laikytis Kristaus Įstatymo. (jm)