Italų žurnalisto atsiminimai apie Jono Pauliaus II dovaną Meksikos valstybei

Arėjant Garbingojo Dievo tarno Jono Pauliaus II beatifikacijai, buvęs Milane leidžiamo dienraščio „Il Corriere della Sera“ korespondentas Vatikane, dabar jau pensininkas, Luigi Accattoli dienraščio puslapiuose papasakojo įdomią istoriją susijusią su Šventojo Sosto ir Meksikos diplomatinių santykių atkūrimo 1992 metais užkulisiais.

Nors Meksikos gyventojų dauguma per visą šalies istoriją buvo katalikai, tačiau devynioliktojo amžiaus antroje pusėje ir beveik visą dvidešimtąjį amžių Meksikos vyriausybės nebuvo palankios nei Bažnyčiai, nei Šv. Sostui. Nepalankumą Bažnyčiai krašto valdžia pradėjo rodyti tuoj pat po Meksikos nepriklausomybės paskelbimo 1821 metais. Devynioliktojo amžiaus vidury buvo vienašališkai nutraukti diplomatiniai santykiai su Šv. Sostu, suvalstybinta Bažnyčios nuosavybė ir suvaržytos vyskupų, kunigų ir vienuolių pilietinės teisės. Devynioliktojo amžiaus antroje pusėje Meksikos Bažnyčios ir vyriausybės santykiai buvo kiek pagerėję. Tačiau kai 1926 metais valdžią paėmė kariuomenė, santykiai vėl drastiškai pablogėjo: per keletą metų buvo ištremti visi vyskupai, buvo žudomi kunigai drįsę pasipriešinti bažnyčių ar vienuolynų nusavinimui.

Labai svarbus įvykis Šv. Sosto ir Meksikos santykių normalizavimui buvo 1979 metų sausio mėnesį įvykęs popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas tame krašte. 1990 metais Jonas Paulius II antrą kartą aplankė Meksiką, o jau 1992-aisiais buvo atkurti diplomatiniai santykiai su Šv. Sostu.

Pasak Luigi Accattoli, nemanką įtaką Meksikos valdžios sprendimui nedelsti diplomatinių santykių atkūrimo turėjo antrosios popiežiaus kelionės metu įvykęs neįprastas Jono Pauliaus II gestas. Tąkart keliaudamas į Meksiką Jonas Paulius II nuvežė dovanų Vatikano bibliotekoje saugotą šešioliktojo amžiaus herbariumą.

„Libellus de medicinalibus Indorum herbis” (knyga apie indėnų vaistažoles) – toks jo oficialus lotyniškas pavadinimas – buvo sukurtas dabartinėje Meksikoje 1552 metais, tai yra palyginti greit po Amerikos atradimo. Herbariumas sudarytas dviem kalbom – actekų ir lotynų. Po įvairių istorinių peripetijų, 1902 metais jis atsidūrė tarp Vatikano bibliotekos rinkinių.

Prieš daugiau kaip du dešimtmečius vykstant deryboms dėl Šventojo Sosto ir Meksikos diplomatinių santykių atkūrimo, šalies vyskupai atsargiai pasiūlė popiežiui idėją, kad galbūt šito nepaprastai vertingo manuskripto su meksikietiškų vaistažolių pavyzdžiais perdavimas Meksikos valstybei, vyriausybės būtų sutiktas kaip nepaprasto palankumo mostas, galintis išsklaidyti visas abejones ir pagreitinti santykių atkūrimą. Jonas Paulius II nedvejodamas pritarė vyskupų pasiūlymui, tačiau jam griežtai pasipriešino tuometinis Šventosios Romos Bažnyčios archyvaras ir bibliotekininkas kardinolas Antonio Maria Javierre Ortas. Vis dėlto, ir gražiuoju, ir savo autoritetu popiežius kardinolą bibliotekininką įtikino. Popiežius Jonas Paulius II 1990 metais lankydamasis Meksikoje herbariumą padovanojo tuometiniam šalies prezidentui Carlosui Salinasui de Gortari. Dar po poros metų buvo sėkmingai atkurti Šventojo Sosto ir Meksikos diplomatiniais santykiai.

Popiežiaus padovanotas herbariumas nuo to laiko saugomas Meksikos nacionaliniame antropologijos ir istorijos muziejuje. (jm)