Popiežius vadovavo Kristaus paaukojimo šventės ir Dievui gyvenimą pašventusiųjų dienos mišparams

Vasario 2-ąją Bažnyčia liturgijoje mini Jėzaus paaukojimą šventykloje. Kartu minima ir Dievui pašvęsto gyvenimo diena; Bažnyčia meldžiasi už senųjų ordinų ir naujų kongregacijų bei pašvęsto gyvenimo institutų ir apaštališkųjų draugijų narius. Kaip kasmet šia proga popiežius Benediktas XVI vadovavo šventės mišparams Šv. Petro bazilikoje. Kartu su Šventuoju Tėvu meldėsi Romos mieste gyvenantys vienuoliai.

Šiandienėje šventėje kontempliuojame Viešpatį Jėzų, kurį Marija ir Juozapas atnešė į šventyklą „paaukoti Viešpačiui“, - pradėjo popiežius mišparų metu sakytą homiliją. Šioje Evangelijos scenoje atsiskleidžia Tėvo į pasaulį siųsto Sūnaus, gimusio iš Mergelės Marijos, slėpinys. Simeonas jį vadina „šviesa pagonims apšviesti“ ir pranašiškai kalba apie būsimąją auką ir galutinę pergalę. Šioje scenoje susitinka Senasis ir Naujasis Testamentai. Į senąją šventyklą įžengia Jėzus, įžengia tasai, kuris yra naujoji Dievo šventykla. Ji ateina aplankyti savosios tautos ir pradėti naujų išganymo laikų, - kalbėjo popiežius mišparų homilijoje ir pasiūlė savo klausytojams pasigilinti į tris Kristaus paaukojimo šventės aspektus.

Pirma – evangelinėje Paaukojimo ikonoje matome šviesos simbolį. Kristaus atnešta šviesa šviečia pirmiausia Marijai ir Juozapui, paskui – Simeonui ir Onai, o galiausiai – visam pasauliui.

Antra – šioje ikonoje jau galime įžvelgti Šventosios Dvasios atsiuntimo pažadą. Simeonas ir Ona, kontempliuodami kūdikį Jėzų, mato jo laukiančią kančią ir prisikėlimą. Ir jie jau šioje scenoje skelbia išganymo visuotinumą.

Trečia – Jėzaus paaukojimo šventykloje evangelinė ikona mums byloja apie Dievo veido, apie jo ženklų, jo valios paieškas, apie gyvenimą, visiškai paaukotą Dievo Žodžio klausymuisi ir skelbimui.

Šie trys aspektai svarbūs visiems, tačiau bene labiausiai aktualūs jie tiems krikščionims, kurie visą savo gyvenimą yra paaukoję Dievui ir jo karalystės augimui.

Šiandieniniame gyvenime, - kalbėjo popiežius, - ypač labiausiai išsivysčiusiose visuomenėse, matome radikalų pliuralizmą ir kartu progresyvų religijos išstūmimą iš viešumos, pamatines vertybes griaunantį reliatyvizmą. Tai iš mūsų reikalauja šviesaus ir patikimo krikščioniško liudijimo, dėmesingo ir uolaus darbo ypač jaunosios kartos ugdymo sferoje. Tai tebūnie vienuolių ir visų gyvenimą Dievui pašventusių tikslas ir svarbiausias veiklos prioritetas, kad žmonės matytų „tiesos spindėjimą“ ir trokštų tos „gyvenimo pilnatvės“, kurią tik Evangelija gali duoti, - kalbėjo popiežius mišparų homilijoje. (jm)