Dariusz Kowalczyk SJ, Vatikano II Susirinkimas (10): Kultūra

Tęsiame pašnekesių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui dabartinio Bažnyčios gyvenimo kontekste, kurį mūsų radijui parengė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesorius Dariusz Kowalczyk SJ.

„Žmogaus asmeniui būdinga tai, kad tik per kultūrą [...] jis pasiekia tikrą ir visišką žmogiškumą“. (GS). Remdamiesi šiuo konstitucijos „Gaudium et spes“ tvirtinimu, suprantame, kad ir Evangelija žmogų visada pasiekia per kultūrą. „Evangelizavimas – tai ir susitikimas su kiekvienos epochos kultūra“, - rašė Jonas Paulius II.

Be kultūros tikėjimas negalėtų būti įkūnytas, grėstų sekuliarizacija ir vilties politizavimas. Dėl to Susirinkimas pastebi, kad žmonių bendruomenės kultūrinės pažangos ugdymas, pagal Dievo planą, visuomet yra naudingas ir Bažnyčiai (plg. GS 44).

Tačiau ir kultūrai reikalinga tikėjimo patirtis. Be atvirumo tam kas dieviška kultūra tampa ezoterizmu arba vien materialinės naudos siekiančia pseudo kultūra. Suprasdama šias grėsmes „Gaudium et spes“ skelbia: „Geroji Kristaus naujiena be paliovos atnaujina puolusio žmogaus gyvenimą bei kultūrą [...]. Taip Bažnyčia yra paskata ir pagalba [...] kultūrėti žmogui bei visuomenei“ (GS 58).

Deja, tuoj pat po Susirinkimo, nelauktai staiga prasidėjo kultūros ir papročių revoliucija, vėliau pavadina 1968 metų revoliucija, kuri gerokai pakeitė bendrą kontekstą. Kai kurie tos bangos aspektai greit praėjo, tačiau kiti – visų pirma laisvas požiūris į lytiškumą – tapo pastoviais šiandien viešpataujančios mąstysenos elementais.

Nei anie pasikeitimai, nei paskutiniaisiais dešimtmečiais įvykusi kompiuterinė –informacinė revoliucija, nesumenkino Susirinkimo žinios apie tikėjimo ir kultūros sąsajas. Šiandien Bažnyčia turi būti dar labiau aktyvi kultūros sferoje ir kartu ieškoti sąjungininkų, kad galėtų sėkmingai atsispirti įvairioms antikultūros srovėms.