2011-01-31 10:52:36

58-oji Pasaulinė raupsuotųjų diena


Sausio 30-ąją, sekmadienį, buvo minima Pasaulinė raupsuotųjų diena, kuri buvo įsteigta praėjusio amžiaus viduryje prancūzo Raoul Follereau iniciatyva.

Šia proga Popiežiškosios sveikatos darbuotojų sielovados taryba paskelbė tradicinę žinią. Tarybos pirmininkas arkivyskupas Zygmunt Zimowski laiške rašo, kad Pasaulinė raupsuotųjų diena nėra tik apmąstymo diena apie raupsų aukas. Pirmiausia tai solidarumo parodymo raupsais sergantiems diena. Lygiai taip pat proga, kai galime prisiminti ir padėkoti visiems, gydytojams ir savanoriams, politikams ir žurnalistams, kurie padėjo ir padeda raupsuotiesiems. Arkivyskupas ypatingai dėkoja Raoul Follereau fondui, kuris tęsia savo įkūrėjo 1954 metais pradėtą darbą.

Toliau laiške rašoma, kad pasaulyje vis dar trūksta medicinos priežiūros įstaigų, kur būtų sudaromos sąlygos laiku diagnozuoti ligą, užtikrinti gydymą bei suteikti svarbiausias išgyvenimo ir pagalbos priemones, kurios vėliau tampa labai svarbios raupsų ligos sužalotiems žmonėms. Nors ir efektyvių farmakologinių terapijų dėka pavyko sumažinti raupsų ligos mirtiną galią, tačiau dar ir šiandien ši liga kelią skausmą, sveikatos sutrikimus bei socialinę atskirti. Reikia šviesti žmones ir bendruomenes, kad suvoktų, jog išgiję žmonės negali užkrėsti kitų ir nekelia jokios grėsmės kitiems.

Popiežiškosios sveikatos darbuotojų sielovados tarybos pirmininkas arkivyskupas Zygmunt Zimowski ragina išgijusius nuo raupsų ar dar sergančius būti solidariais, melstis už geradarius ir net už tuos, kurie patys lėbauja ir užveria pagalbos duris stokojantiems. Arkivyskupas Zimowski laiške taip pat pažymi, kad sveikatos sferoje reikia įgyvendinti tikrą paskirstymo teisingumą, kad visiems, pagal jų poreikius, būtų garantuotas tinkamas gydymas. Sveikatos srityje privalu vadovautis moralinėmis taisyklėmis, kad medicina netaptų nehumaniška.

Pasaulinei raupsuotųjų dienai skirto laiško pabaigoje Popiežiškosios sveikatos sielovados tarybos pirmininkas priminė XIX ir XX amžių žmones, kurie savo gyvenimus pašventė raupsuotiesiems. Vienas iš jų tai kanadietis kardinolas Paul-Emile Léger, kuris po Vatikano II Susirinkimo 1968 metais nusprendė išvykti gyventi kartu su neturtingais, raupsuotais ir neįgaliais žmonėmis. Lygiai taip pat misionierius šventasis Damijonas de Veuster ir palaimintasis jėzuitas Jonas Beyzym padėjo raupsuotiesiems. (kl)







All the contents on this site are copyrighted ©.