Manilos katalikų universitetui 400 metų

Sausio 28 d. liturgijoje minint Bažnyčios mokytoją ir mokyklų globėją šv. Tomą Akvinietį, Filipinų sostinėje Maniloje iškilmingai pažymėta tenykščio katalikų universiteto, dedikuoto šv. Tomui Akviniečiui, įkūrimo 400 metų sukaktis. Kartu su universiteto profesūra ir studentais, su dominikonais, kurie nuo pat įkūrimo ir šios dienos universitetui vadovauja, bei su Manilos arkivyskupijos bendruomene jubiliejiniuose renginiuose dalyvavo ir popiežiui Benediktui XVI atstovavęs Katalikiškojo ugdymo kongregacijos prefektas kardinolas Zenon Grocholewski.

Manilos Tomo Akviniečio universitetas yra pats seniausias Azijos žemyne. Studentų skaičiumi viename kampuse jis taip pat yra pats didžiausias katalikų universitetas pasaulyje. Šiuo metu Manilos universitetą lanko 41,5 tūkstančio studentų.

Universiteto steigėju laikomas Manilos vyskupas dominikonas Miguel de Benavides, trečiasis Manilos vyskupas nuo vyskupijos įkūrimo, kuris mirdamas 1605 metais paliko nemenką sumą pinigų ir gana turtingą savo biblioteką, testamente nurodydamas, kad jų pagrindu būtų įsteigta kolegija rengianti būsimus kunigus. Vyskupo valia buvo įvykdyta – 1611 metų balandžio 28 dieną buvo įsteigta Marijos Šventojo Rožinio Karalienės kolegija ir patikėta dominikonas. Po kelerių metu kolegija buvo pavadinta garsiojo dominikonų teologo Tomo Akviniečio vardu.

1619 metais kolegijai suteikta teisė teikti teologijos ir filosofijos akademinius laipsnius, o 1645 metais popiežius Inocentas X Manilos kolegiją pakėlė į universiteto rangą. 1768 metais panaikinus jėzuitų ordiną ir uždarius jų mokyklas, Tomo Akviniečio universitetas liko vienintele katalikiška aukštąja mokykla visuose Filipinuose. 1865 metais ispanų valdžia Tomo Akviniečio universitetui suteikė teisę vadovauti visai Filipinų šveitimo sistemai, o universiteto rektoriui tapo pavaldžiomis visos šalies mokyklos.

1902 metais popiežius Leonas XIII Manilos Šv. Tomo Akviniečio universitetui suteikė Popiežiškojo universiteto titulą. Tokį titulą lig tol turėjo tik Romoje jėzuitų vadovaujamas Grigaliaus universitetas, kuriam „Popiežiškojo universiteto“ titulas buvo suteiktas 1873 metais.

Per visą savo istoriją universitetas du kartus buvo priverstas trumpam nutraukti savo veiklą. Pirmą kartą – nuo 1898 iki 1899 metų vykstant sukilimui prieš ispanų valdžią. Antra kartą – nuo 1942 iki 1945 metų japonų okupacijos laikotarpiu, kuomet universiteto patalpos buvo paverstos kalėjimu.

Savo veiklą Manilos Tomo Akviniečio universitetas pradėjo pirmiausia kaip filosofijos ir teologijos mokykla. Trečiasis – kanonų teisės fakultetas – buvo įkurtas 1733 metais. Gerokai vėliau – 1871 metais buvo įkurtas medicinos ir chirurgijos fakultetas, iš kurių dalies dar tais pačiais buvo sukurtas atskiras farmacijos fakultetas. 1896 metais buvo įkurtas literatūros ir filosofijos fakultetas, iš kurių vėliau išsivystė politinių mokslų, žurnalizmo, sociologijos ir ekonomikos fakultetai. Galiausiai 1907 metais įkurtas ir inžinerijos fakultetas. Kaip minėta, šiuo metu Manilos Šv. Tomo Akviniečio universitetą lanko 41,5 tūkstančio studentų ir jis yra pats didžiausias viename kampuse veikiantis katalikiškas universitetas pasaulyje. (jm)