Europos sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras Johnas Dalli apgailestauja dėl „Europos dienoraščio“ mokykloms

Jau kelinti metai įvairiomis kalbomis, taip pat ir lietuviškai, Europos Komisija išspausdina „Europos dienoraštį“ mokykloms, kuriame mokiniams populiariai ir paprastai pristatomi įvairūs Europos Sąjungos aspektai ir veikla. Mokytojai gali naudotis šiuo dienoraščiu kaip didaktine medžiaga.

Kaip rašoma Europos sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaro interneto svetainėje, 2010 metų gegužės/birželio mėnesiais 3,275 milijono egzempliorių buvo išdalinta visose Europos Sąjungos šalyse, 21 000 mokyklų. Lietuvoje šiuos nemokamus dienoraščius užsisakė apie 700 mokyklų.

Tačiau prieš kurį laiką britų ir kitų šalių žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie štai tokį akibrokštą: dienoraštyje, tarp daugybės kitų faktų apie ES, minimos nacionalinės šventės, o greta jų paminėtos ir svarbiausios įvairių religijų šventės. Minimos žydams, induistams, sikhams svarbios dienos, musulmonams svarbaus ramadano mėnesio pradžia. Tačiau nutylima apie dienas, kurios svarbios didžiausiai Europos religijai: Kalėdos ir Velykos, nekalbant jau apie mažesnes šventes, kaip Žolinė. Užtai minimos šv. Valentino ir Helovyno dienos. Kaip pastebi britų dienraštis „The Telegraph“, dienoraštyje Kalėdų dieną puikuojasi ne itin originalus įrašas apie tai, jog „tiktas draugas yra tas, kuris dalijasi jūsų rūpesčiais ir padvigubina jūsų džiaugsmą“. Iš šio užrašo negalima suprasti, kad tai kuo nors išskirtinė diena. Prancūzų dienraštis „Le Figaro“ rašo, jog gruodžio 24, Kūčių dieną, galima susipažinti su štai tokia įdomybe: „pirmoji vieša Kalėdų eglė buvo pastatyta Talino (Estijos sostinės) centrinėje aikštėje 1441 metais“.

Europos sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaro atstovo spaudai Frédéric Vincent paaiškinimas skamba mažai įtikinamai ir naiviai. Pasak jo, dienoraščio rengėjai rėmėsi prielaida, kad visi vaikai europiečiai žino apie Kalėdas, todėl nereikėję jų paminėti atskirai.

Vokiečių konservatorių politikas Martin Kastler buvo daug griežtesnis. Pasak jo, krikščioniškų švenčių ignoravimas Europos dienoraštyje nėra netyčinis atsitiktinumas, klaida. Jis priskirtinas ateizmui Europos Sąjungos aparate. Tačiau pasak kitų, tai iškreipto „politinio korektiškumo“ pasireiškimas, manant, kad vienų religinių švenčių paminėjimas gali „diskriminuoti“ ar „užgauti“ kitų religijų išpažinėjus, žinoma, tuo pat metu pamokant, kad tolerancija, kurios visi turėtų laikytis, yra „skirtingumų priėmimas“.

Kritines pastabas dėl „Europos dienoraščio“ pareiškė Italijos, Lenkijos ir Prancūzijos politikai. Prancūzijos Europos reikalų ministras Laurent Wauquiez pareiškė, jog šis užmiršimas yra iliustracija Europos, kuri nepriima savo krikščioniškų šaknų ir taip darydama save neigia, paneigia savo tapatybę. Neturime gėdytis varpinių Europoje. Europa nėra abstrakti bendruomenė, tai vertybių bendruomenė, su savo istorijos didžiomis datomis ir veikėjais. Niekas neverčia minėti religinių švenčių, tačiau jei jau tą daryti – tai daryti nuosekliai.

Krikščioniškoms organizacijoms, politikams išreiškus nemalonią nuostabą, Europos sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras Johnas Dalli, kurio vadovaujamas biuras rūpinosi dienoraščio leidimu, paskelbė komunikatą, kuriame rašoma: „Dabartinėje Europos dienoraščio versijoje įtraukti su kultūra ir istorija susiję religiniai įvykiai ir specialios dienos. Mano dėmesin pateko tai, kad dabartinis Dienoraščio leidimas neužsimena apie tokias religines atostogas ir įvykius kaip Kalėdos, kurios yra Europos paveldas. Aš labai apgailestauju dėl tokio nenuoseklumo ir nedelsdamas imsiuosi veiksmų“.

Komisaro interneto svetainėje priduriama, kad visoms mokykloms bus pasiųstas lapas su pakoreguotu švenčių sąrašu ir klaida bus ištaisyta. (rk)