Praėjusią savaitę įvyko keli tarpreliginiai susitikimai

Sausio 13 d. Bagdade įvyko musulmonų ir krikščionių lyderiu susitikimas tema „Religijų dialogas“. Susitikimo dalyviai vienareikšmiškai pasisakė, kad Irako bendruomenė yra vienas kūnas. Šis susitikimas - tai krikščionių ir musulmonų sunitų bendras atsakas į islamo ekstremistų bandymus smurtu sunaikinti Irako religines mažumas bei suskaldyti šalį.

Anot musulmonų atstovo Ahmed Abdul Ghafour al-Samarrai, Irako bendruomenė yra vieningas kūnas ir, jei jo krikščioniška dalis kenčia, likusi kūno dalis taip pat reaguos. Tuo tarpu krikščionių atstovas Abdullah al-Naftali pabrėžė krikščionių pastangas kurti taiką. Jis taip pat pažymėjo, kad krikščionys Irake nėra musulmonų priešai, jie nekelia ginklo ir nebando musulmonus išvaryti iš savo namų. Tuo tarpu krikščionių šeimos yra priverstos palikti savo namus ir ieškoti saugesnių vietų ar net išvykti iš šalies. Pagal Jungtinių Tautų duomenis, po praėjusių metų spalį įvykdyto išpuolio prieš sirų-katalikų bažnyčią apie tūkstantis šeimų nusprendė persikelti į Irako šiaurę.

Sausio 11-14 dienomis Kopenhagoje vyko kitas labai svarbus tarpreliginis susitikimas apie Irake augantį smurtą prieš religines mažumas. Danijos vyriausybės bei Paramos ir susitaikymo Artimuosiuose Rytuose fondo organizuotame keturių dienų susitikime dalyvavo Aukščiausiosios Irako religijų lyderių tarybos (HCRLI) nariai. Pasak susitikime dalyvavusio Bagdade paskutinės išlikusios anglikonų šv. Jurgio bažnyčios vikaro Andrew White, tikrasis priešas nėra islamas, bet terorizmas. Dauguma Irako musulmonų nėra nusistatę prieš krikščionis, kurie gyvena ne atskirti, bet kartu su musulmonais.

Tuo tarpu sausio 9-10 dienomis Pasaulinės bažnyčių tarybos (Wcc) generalinis sekretorius dr. Olav Fykse Tveit lankėsi Libijos sostinėje įsikūrusios tarptautinės organizacijos World Islamic Call Society būstinėje bei susitiko su universiteto studentais. Tarpreliginiame musulmonų ir krikščionių susitikime Pasaulinės bažnyčių tarybos generalinis sekretorius perskaitė pranešimą tema „Kas yra mano kaimynas?“ Olav Fykse Tveit teigė, kad naujų technologijų dėka šiandien gyvenamame globaliame pasaulyje, be to išaugo tarpusavio priklausomybės suvokimas. Pirminį klausimą „kas yra mano kaimynas?“ reikia keisti kitu „kam esu geras kaimynas?“, tai yra kaip krikščionys ir musulmonai galėtų būti geri kaimynai, kaip galėtų gyventi kartu ir vieni kitais rūpintis. Būtent religijų lyderiai privalo tikintiesiems pateikti atnaujintą kaimynystės suvokimą. Pasaulinės bažnyčių tarybos generalinis sekretorius pabrėžė, kad galima daug nuveikti išmintingai naudojantis dvasiniais turtais. Reikia mokyti žmones gerbti kitus bei padėti jiems būti savimi, dalintis savo tikėjimu ir vertybėmis. (kl)