Prasidėjo maldų už krikščionių vienybę savaitė

Šiemet jos tema: „Jie ištvermingai laikėsi apaštalų mokslo ir bendravimo, duonos laužymo ir maldų“ (Apd 2,42). Šia proga Šventojo Sosto dienraštis „L‘Osservatore Romano” antradienio numeryje paskelbė Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko kardinolo Kurto Kocho vedamąjį.

Ekumenizmą visos Bažnyčios mastu kuruojančios Tarybos vadovas pirmiausia primena svarbiausią ekumeninio dvasingumo bruožą: Neįmanoma vienybės „sukurti“; ne nuo mūsų priklauso jos forma; ne nuo mūsų priklauso kada ji bus pasiekta; vienybę mes galime tik priimti kaip Dievo dovaną. Dėl to krikščionys jos kantriai meldžia. Šiuo atveju kantrybė atsiskleidžia kaip „jaunesnioji vilties sesuo“, kaip ją kitados taikliai apibrėžė Charles Péguy. Ekumeninė viltis remiasi įsitikinimu, kad visas krikščionių vienybės ugdymo ir maldos už ją judėjimas yra Šventosios Dvasios kūrinys ir dėl to mes, krikščionys, galime pagrįstai tikėtis, jog savo pradėtą darbą Šventoji Dvasia vieną dieną sėkmingai užbaigs.

Kardinolas Kurt Koch atkreipia dėmesį į dar vieną ekumeninio dvasingumo ruožą: Jėzus mokiniams nedavė įsakymo kurti vienybę, bet jis pats meldė, kad jie „būtų viena“. Šioje Jėzaus maldoje slypi ir kitas esminis elementas: vienybės reikia tam, „kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs” (Jn 17,21). Vienybė nėra pati sau tikslas, bet ji yra Jėzaus Kristaus Evangelijos skelbimo pasauliui priemonė. Kardinolas atkreipia dėmesį, kad būtent šitaip vienybę suvokė ir Edinburge vykusi Pasaulinė misijų konferencija, kurios šimtąsias metines pernai minėjome. Toji konferencija kaip tik ir siekė parodyti papiktinimą, glūdintį tame, kad Bažnyčios ir krikščionių bendruomenės skelbdamos Evangeliją ne bendradarbiauja, bet konkuruoja, kad savąja misijų veikla jos neša pasauliui ne tik Evangelijos žinią, bet ir Europos krikščionių susiskaldymą.

Edinburge prieš šimtą metų buvo pasakyta, kad patikimas Jėzaus Kristaus išganymo naujienos liudijimas pasauliui bus įmanomas tik tuomet kai Bažnyčios sugebės pašalinti jas skaldančius mokymo ir gyvenimo skirtumus. Nuo to laiko visuotinis evangelizavimo pašaukimas tapo vienu svarbiausių ekumenizmo elementų. Ekumenizmas ir Evangelijos skelbimo misija tapo tarsi dvyniais, kurie nuolatos vienas kitam padeda.

Pasak Popiežiškajai krikščionių vienybės tarybai vadovaujančio kardinolo Kurto Kocho, reikšminga, jog būtent Edinburgo konferencijos šimtosios sukakties minėjimo metais popiežius Benediktas XVI įkūrė Naujojo evangelizavimo tarybą. Visoms Bažnyčioms, gyvenančioms tradiciškai krikščioniškose teritorijose būtinai reikalingas naujas evangelizavimas, reika naujo atsivėrimo malonės veikimui, evangelizavimą suvokiant ne kaip teritorinę ekspansiją, bet kaip dalijimąsi neįkainojamos vertės dovana, kurią Dievas mums davė, pakviesdamas mus gyventi jo gyvenimą.

Patikimiausi liudytojai visada buvo kankiniai, - toliau rašo kardinolas. Taip pat ir ką tik praėjusiame ir dabartiniame šimtmetyje visos Bažnyčios ir krikščioniškos bendruomenės turi naujų kankinių. Krikščionybė šiandien yra labiausiai persekiojama religija. Vien 2008 metais iš 2,2 milijardų visame pasaulyje buvusių krikščionių, net 230 milijonų gyveno diskriminavimo, prievartos, o kartais ir tikrų atvirų persekiojimų sąlygomis. Šiandien krikščionys sudaro net 80 procentų dėl tikėjimo persekiojamų žmonių. Ši situacija – tai visų pirma iššūkis visų pasaulio krikščionių solidarumui. Visi turime būti solidarūs su persekiojamais tikėjimo broliais. „Kankinių ekumenizmas“ atveria naujas krikščionių vienybės perspektyvas. Nepaisant mus skiriančio susiskaldymo, persekiojimų ir mirties akivaizdoje mes save suvokiame kaip to paties tikėjimo brolius. Nors mes gyvename netobuloje bendrystėje, tikime, kad mūsų kankiniai yra pasiekę tobulą vienybę.

Turime gyventi viltimi, jog kankinių kraujas taps visiškos Kristaus Kūno narių vienybės sėkla. Šią viltį turime liudyti padėdami pasaulyje persekiojamiems krikščionims, smerkdami persekiojimus ir neteisybę, visi kartu ekumeniškai įsipareigodami darbuotis vardan religijos laisvės ir žmogaus orumo, - rašo kardinolas Kurt Koch Šventojo Sosto dienraščio paskelbtame straipsnyje. (jm)