Pirmadienį Kaune vyko tarptautinė ekumeninė konferencija „Krikščionys iššūkių šeimai
akivaizdoje"
Sausio 10 d. Kaune, arkivyskupijos konferencijų salėje, vyko unikali Lietuvos Bažnyčios
istorijoje tarptautinė ekumeninė konferencija „Krikščionys iššūkių šeimai akivaizdoje“,
kurią drauge organizavo Lietuvos Vyskupų Konferencija ir Maskvos Patriarchato Išorinių
Bažnyčios ryšių skyrius. Pranešimus skaitė šios konferencijos iniciatoriai – Maskvos
Patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyriaus Pirmininkas, Volokolamsko metropolitas
Hilarionas ir LVK Pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
Pranešimus skaityti taip pat buvo pakviesti Lietuvos Evangelikų liuteronų Bažnyčios
vyskupas dr. Mindaugas Sabutis ir VDU KTF Santuokos ir šeimos studijų centro direktorius
kun. prof. dr. Andrius Narbekovas.
Spaudos konferencija Kauno kurijoje prasidėjęs
renginys, po sveikinimo kalbų ir perskaitytų pranešimų, baigėsi paskelbtu bendru Lietuvos
Katalikų, Rusų Stačiatikių ir Lietuvos Evangelikų liuteronų Bažnyčių komunikatu.
Renginys
sulaukė didžiulio susidomėjimo – jo dalyviai vos tilpo erdvioje arkivyskupijos konferencijų
salėje. Dalyvavo Lietuvos vyskupai, grupė LR Seimo ir Vyriausybės narių, Kauno universitetų
rektoriai, Kauno miesto vadovai, įvairių konfesijų dvasininkai, vienuoliai, taip pat
daug jaunų žmonių, šeimų, mokytojų, įvairių institucijų bei organizacijų atstovai.
Spaudos konferencijoje arkiv. S. Tamkevičius pasidalijo šio ekumeninio sumanymo,
kilusio 2010 m. balandį jam lankantis Maskvoje, priešistore ir pasidžiaugė, kad aktuali
bei šiandienos tikrovėje dažnai skaudi šeimos tema gali tapti vienijančia skirtingų
konfesijų krikščionis. Pasak arkivyskupo, trumpa konferencija nepajėgi išnagrinėti
visų šios temos aspektų, tačiau renginys svarbus Bažnyčios istorijoje tuo, kad ir
Bažnyčiai, ir visuomenei aktualūs klausimai svarstomi kartu tokiame aukštame lygyje.
Pasak metropolito Hilariono, konferencijos sumanymas, kilęs iš bendrų kontaktų, atskleidžia
sutampantį požiūrį į šeimos klausimą, jos šiuolaikines problemas – demografinę ir
apskritai vertybių krizę. „Europos krikščionims atėjo laikas pasipriešinti pavojingoms
tendencijoms ir kalbėti apie tai, kas amžina“, – sakė metropolitas Hilarionas, išreikšdamas
viltį, jog ir toliau bus rengiami tokio pobūdžio susitikimai. Lietuvos Evangelikų
liuteronų Bažnyčios vyskupas dr. M. Sabutis pabrėžė, jog šeima – tai pagrindas auginant
laisvą žmogų, o Bažnyčios misija – būti pranašišku balsu, be kompromisų visuomenėje
kalbant tai, kas yra tiesa.
Pirmasis konferenciją pasveikinęs apaštališkasis
nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Luigi Bonazzi perdavė Šventojo Sosto žinią,
kad ši konferencija vertinama kaip labai svarbus, didelės evangelizacinės bei ekumeninės
reikšmės įvykis. Buvo perskaityti Popiežiškosios šeimos tarybos Pirmininko kardinolo
Ennio Antonelli ir Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos Pirmininko kardinolo
Kurto Kocho sveikinimo laiškai. Apaštališkasis nuncijus savo ruožtu palinkėjo šios
konferencijos darbu žiebti šviesą šeimose ir saugoti, kad ji liepsnotų.
Renginio
organizatorius bei dalyvius sveikinęs LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto
pirmininkas dr. Rimantas Jonas Dagys pasidžiaugė Lietuvoje priimta „Valstybine šeimos
politikos koncepcija“ bei praėjusį rudenį pasirašytu „Nacionaliniu susitarimu dėl
šeimai palankios aplinkos kūrimo“, pristatydamas tai kaip ilgo ir kruopštaus darbo
rezultatą, pasiektą kartu su visuomeninėmis organizacijomis, aktyviai talkinant ir
Bažnyčiai.
Ypatingą sveikinimo žodį tarė Kauno m. savivaldybės meras Andrius
Kupčinskas. Jis atkreipė dėmesį, jog šios konferencijos laikas sutampa su tragiškosios
Sausio 13-osios paminėjimo savaite, o metropolitas Hilarionas, prieš 20 metų tarnaudamas
Kaune, stačiatikių Apreiškimo Švč. M. Marijai katedroje, savo kalba per televiziją
kreipdamasis į sovietų armiją, pasak mero, „nuveikė išties šventą darbą, kad vieni
nepadarytų nuodėmės praliedami kraują, o kiti – kad nebūtų pražudyti.“ Aidint padėkos
plojimams, už Nepriklausomybės siekio palaikymą bei dvasinę tarnystę metropolitui
Hilarionui buvo įteiktas padėkos ženklas – pasidabruotas Kauno burmistro J. Vileišio
medalis.
Paskui metropolitas Hilarionas perskaitė pirmąjį konferencijos pranešimą
„Turėti ar būti? Seksualinės revoliucijos įtaka dorovinio klimato ir socialinių-ekonominių
santykių šiuolaikiniame pasaulyje pasikeitimui“. Jame perdėtas šiuolaikinės visuomenės
dėmesys žmogaus seksualumui, jo eksploatavimas rinkoje, pavertimas komercijos objektu
apibūdintas kaip visiškai nederantis su Bažnyčios požiūriu, seksualumą išskirtinai
siejančiu tik su santuokiniu vyro ir moters ryšiu. Pasak stačiatikių ganytojo, šiuolaikiniam
žmogui labiau rūpi turėti, pasyviai kaupti, vartoti, naudotis, ir net artimieji jam
tampa kliūtimi malonumams patirti, o nesveikas individualizmas tapo išskirtiniu epochos
bruožu. Sukritikavęs nūdien ypač išplitusį, sisteminį, seksualinį žmogaus išnaudojimą,
dvasininkas perspėjo apie jo vykdytojų įtakingumą aukščiausiuose visuomenės sluoksniuose,
netgi parlamentinėse ir vyriausybinėse struktūrose; be to, akivaizdu, jog garsiai
ginamos „asmens teisės ir laisvės“ bus plečiamos siaurinant žmogaus elgesio visuomenėje
dorovines normas, išstumiant krikščioniškosios etikos įtaką įvairiose gyvenimo srityse.
Šių iššūkių akivaizdoje, metropolito Hilariono žodžiais tariant, krikščioniškos bendruomenės
neturi pataikauti liberalioms tendencijoms dorovės srityje, bet sutelktomis pastangomis,
kaip broliai ir seserys Kristuje, ginti krikščionišką dorą, tradicinę santuokos ir
šeimos sampratą, o per tai – ir patį žmonijos likimą.
Arkivyskupas metropolitas
S. Tamkevičius pranešime „Lietuvos Katalikų Bažnyčios atsakas į iššūkius šeimai“ apžvelgė
šiuolaikinės šeimos deformacijas, grėsmingas pačiai šeimai, tautai, Bažnyčiai ir valstybei.
Tai skyrybos, santuokos atsisakymas ir kohabitacijų daugėjimas, gimstamumo mažėjimas.
Pasak arkivyskupo, šios grėsmės, pateiktais statistikos duomenimis ir mokslininkų
išvadomis, yra viena su kita glaudžiai susijusios ir viena iš kitos nuosekliai kylančios.
Pavojingą šeimos ir visuomenės degradaciją pirmiausia nulėmė vertybių krizė, neteisinga
žmogaus laisvės, lytiškumo, meilės samprata, iškreiptas požiūris į žmogaus kūniškumą.
Kaip Bažnyčios atsaką arkivyskupas apibūdino jos ilgalaikes pastangas rengti jaunimą
šeimai ir Santuokos sakramentui, palaikyti šeimas per 56 Lietuvoje veikiančius šeimos
centrus, puoselėti įvairias iniciatyvas gyvybės apsaugos srityje ir kt. Pranešimo
pabaigoje buvo padrąsintos šeimos priimti Kristų, Bažnyčios mokymą apie santuokos
šventumą ir kūdikius – kaip Dievo dovaną. Arkivyskupas išreiškė tolesnio krikščioniškųjų
konfesijų bendradarbiavimo lūkestį nūdien kylant didelių iššūkių esminėms krikščioniškoms
vertybėms ir pačiai krikščionybei.
Pranešime „Šeimos sampratos iššūkiai šiuolaikinei
liuteronybei“ dr. vyskupas M. Sabutis kėlė klausimą, kas yra ir bus vertybių šaltinis
visuomenėje, jei religija bei krikščionybė apskritai išstumiama iš Vakarų visuomenės
viešojo gyvenimo. Vyskupas aptarė pavojingą transmodernizmo tendenciją, kai lieka
nebeaišku, kas nustatinės vertybinius kriterijus, kad būtų „teisingai“ gyvenama pagal
nustatytas, iš esmės krikščionybei neprieštaraujančias ekologijos, altruizmo, socialinio
optimizmo ir kt. paradigmas. Pranešime kalbėta apie dalies liuteroniškųjų bažnyčių
kapituliaciją sekuliarizmo atžvilgiu, pabrėžta, jog liuteroniškame mokyme šeima taip
pat yra kilniausias krikščionio pašaukimas, tad Lietuvos Evangelikų liuteronų bažnyčia
drauge su didele dalimi kitų pasaulio liuteronų bažnyčių palaiko ir palaikys visas
įmanomas šeimos išsaugojimo ir tiesos išlaikymo visuomenėje iniciatyvas.
VDU
Santuokos ir šeimos studijų direktorius kun. prof. dr. Andrius Narbekovas pranešime
„Jaunimo rengimas šeimai: sukurti pagal Dievo paveikslą“ pabrėžė šio rengimo atspirties
tašką – požiūrį į žmogų kaip į kūno ir sielos vienovę, unikalų, orų Dievo kūrinį,
kurio jokiomis aplinkybėmis negalima naudoti kaip daikto. „Mūsų pareiga – mokyti vaikus
būti žmonėmis, tapti protingiems ir laisviems, saugoti žmogiškąjį orumą“, – sakė kun.
dr. A. Narbekovas. Pranešime išsamiai aptarta, kas būdinga agresyviam, su kontracepcijos
socialiniu marketingu glaudžiai susietam jaunimo lytiniam švietimui, esmiškai besiskiriančiam
nuo lytinio ugdymo, grindžiamo visiškai kitokia žmogaus samprata ir pasaulėžiūra.
Pranešime pabrėžtos nuolatinės, sunkios katalikų tėvų, mokytojų, Bažnyčios pastangos
užkirsti kelią jaunimo sąmonę ir vertybes iškreipiančioms programoms bei sumanymams.
Apibendrindamas konferencijos darbą ir dėkodamas šios neeilinės iniciatyvos
palaikytojui metropolitui Hilarionui bei jai pritarusiems Lietuvos vyskupams, visiems
pranešėjams, rengėjams, talkininkams, dalyviams, arkiv. S. Tamkevičius, be kita ko,
pastebėjo, jog tik ką girdėtuose pranešimuose buvo matyti, kokia nuožmi kova vyksta
prieš žmogų ir už žmogų – tarp tų, kurie suinteresuoti vien pinigais, ir tų, kuriems
rūpi Lietuva, krikščioniškosios vertybės. Pasak ganytojo, ir šiandien, panašiai kaip
atmintinomis Sausio 13-osios dienomis, reikia barikadų – prisiimtos atsakomybės; be
jos beprasmės būtų ir tos barikados, kuriomis anksčiau buvo ginama laisvė.
Konferencijos
pabaigoje trijų dalyvavusių krikščioniškų bažnyčių atstovai – katalikai, ortodoksai
ir evangelikai liuteronai – priėmė bendrą komunikatą, iškėlusį santuoka grįsta šeimą
kaip valstybės ir Bažnyčios gyvenimo pamatą bei išreiškusį krikščioniškų konfesijų
bendradarbiavimo svarbą ginant žmogaus gyvybę bei šeimą ir joms priklausantį orumą.
Konferenciją vedė Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas Grušas
ir LVK sekretorius kun. Ričardas Doveika. Konferencijos dalyviams neseniai švęstų
šv. Kalėdų džiaugsmą keliomis giesmėmis priminė Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės
mokyklos moksleivių choras.
Pirmąkart LKB istorijoje buvo galima stebėti tiesioginę
vaizdo transliaciją iš konferencijų salės. Šią transliaciją rengė Katalikų interneto
tarnyba. Konferencijos darbą transliavo ir Marijos radijas. Beje, duodamas interviu
šiam radijui, metropolitas Hilarionas pabrėžė, kad demografinės situacijos pagerėjimas
neįmanomas vien Bažnyčios arba vien valstybės jėgomis ir ragino mobilizuoti visas
sveikas visuomenės jėgas gelbėjant šeimą. Jis ragino Bažnyčios ir valstybės sutelktinėmis
pastangomis daryti įtaką – laikantis žodžio laisvės principo vykdyti dorinę kontrolę
masinės informacijos priemonėms, per kurias žmonėms perduodama „iš esmės savižudiška
ideologija, atimanti iš žmonių pilnavertę šeimyninę laimę“. Metropolitas Hilarionas
apgailestavo, kad Rusijos Federacijos mokyklose dorinio ugdymo ir tikybos pamokos
nėra įtrauktos į mokymo programas visos šalies mastu, kaip tai vykdoma Lietuvoje jau
du dešimtmečius. Jis išreiškė viltį kitą panašią konferenciją surengti Rusijoje ir
skirti ją religinio ugdymo temai, dalijantis Lietuvos Katalikų Bažnyčios patirtimi
šioje srityje.