T. Lombardi. Intensyvūs 2010 Benedikto XVI metai

T. Federico Lombardi, kuris eina ne tik Vatikano radijo, bet ir Šventojo Sosto spaudos salės direktoriaus pareigas, tad nuolatos susiduria su pagrindiniais Bažnyčios gyvenimo įvykiais, Vatikano radijo italų kalbos redakcijai komentavo 2010 popiežiaus Benedikto XVI metus.

Štai kai kurie skaičiai: penkios tarptautinės kelionės už Italijos ribų, keturios sielovadinės kelionės Italijoje, vienas Apaštališkasis paraginimas, kardinolų konsistorija, Vyskupų Sinodas, 45 bendrosios audiencijos, pokalbių knyga.

2010 metai buvo skausmingi visai Bažnyčiai dėl seksualinių išnaudojimų skandalo. Tiesa, šis skandalas nėra visai naujas. Airijoje jis prasidėjo 2009 metais, JAV šis skandalas kilo prieš 10 metų. Tačiau šiais metais, nors dažniausiai kalbama apie prieš dešimtmečius vykusius dalykus, ši problema iškilo ir kitose Europos kraštuose, žadindama reakcijas ir sutrikimą.

Anot t. Lombardi, popiežiaus gestai ir pasisakymai tapo pavyzdžiu su kokia nuostata reikia spręsti šias problemas. Jis daug kartų susitiko su aukomis, išklausydamas ir dalyvaudamas jų kančioje. Daug kartų pakvietė Bažnyčią ir kunigus giliam atsinaujinimui; daug kartų padrąsino tuos, kurie konkrečiai dirba šioje srityje, imtis prevencijos, gydyti žaizdas. Šventasis Tėvas ragino mąstyti ir plačiau: apie kunigystės šventumą, apie pagarbą asmeniui, apie seksualumą ir jausmus.

Viliuosi, - kalbėjo t. Lombardi, - kad iš šios didelės dramos Bažnyčioje kils atsinaujinimo impulsas ir didesnis įsipareigojimas tarnystei žmogaus asmens orumui.

Popiežius daug dėmesio skyrė religijos laisvės temai. Religijos laisvės nebuvimas krikščionims reiškia persekiojimą. Neretai girdime apie persekiojimo epizodus, dažnai praliejant kraują, Artimųjų Rytų regione. Bet yra ir kitų regionų. Prievartos prieš krikščionis faktų užregistruota Indijoje, Filipinuose, kitose Azijos valstybėse, taip pat Kinijoje. Tačiau popiežius pasiūlė žvilgtelt ir į Vakarus, į sekuliarizuotas Vakarų visuomenes: jose taip pat norima ir bandoma krikščionis išstumti į viešosios erdvės pakraščius, panaikinti jų ženklus ir simbolius. Tačiau ar tai nėra teisės laisvai praktikuoti savo tikėjimą pažeidimas? Iš kitos pusės, popiežius Benediktas XVI pabrėžė, ypač savo vizito Didžiojoje Britanijoje metu, kad net ir sekuliarioje visuomenėje krikščioniškas tikėjimas duoda savo indėlį į gerą visos visuomenės gyvenimą.

Glaudžiai su religijos laisvės ir prievartos temomis buvo susietas 2010 metų Vyskupų Sinodas Artimiesiems Rytams, kuriame vis tik buvo ieškoma būdų krikščionims tapti taikos ir vilties ženklu.

Tikru siurprizu tapo Naujojo evangelizavimo tarybos įsteigimas, nes nebuvo manoma, kad Romos kurijai reikia naujų institucijų. Tačiau įsteigimo faktas yra aiški žinia: Evangelijos skelbimas yra Bažnyčios misija ir prioritetas, visais laikais ir sunkiose situacijose.

Dar viena staigmena tapo pokalbių su popiežiumi knyga „Pasaulio šviesa“. Čia reikia prisiminti, kad kartais apie Benediktą XVI buvo kalbama esą jis nėra komunikabilus, ypač lyginant su savo pirmtaku. Tačiau tiek ši paskutinioji knyga, tiek anksčiau išspausdinta knyga apie „Jėzų iš Nazareto“ rodo, jog popiežius Ratzingeris atrado savo kalbėjimo būdus, nekalbant jau apie tai, kad Šventojo Tėvo katechezės ir homilijos, jungiančios gilią teologiją ir dvasingumą, yra pavyzdys visai Bažnyčiai. (rk)