Kalėdų išvakarėse minime pirmuosius tėvus Adomą ir Ievą
„Palaimintas kūdikis, kurio dėka Adomas ir Ieva atgavo jaunystę“, - skelbia sirų apeigų
kalėdinė liturgija. Nors paprastai, senojo Adomo ir naujojo Adomo - Kristaus sugretinimas
būdingesnis ne Kalėdų, bet Velykų liturgijai, tačiau ne mažesnės svarbos įvykis žmonijos
išganymo istorijoje yra ir Dievo Sūnaus gimimas, Kalėdos. Neatsitiktinai kai kurie
liturginiai kalendoriai pirmuosius tėvus Adomą ir Ievą mini gruodžio 24-ąją, dieną
prieš Kristus gimimo iškilmę.
Adomas yra pirmasis Dievo sukurtas žmogus. Ieva
sukurta kaip Adomo gyvenimo draugė ir bendradarbė. Abu jie yra paties Dievo rankų
kūrinys. Pasak Pradžios knygos, pirmieji tėvai buvo apdovanoti nemirtingumo dovana,
kurią vėliau dėl savo neklusnumo Dievui prarado.
Kas buvo Adomas ir Ieva? Ir
ar iš viso įmanoma, kad visa žmonija būtų prasidėjusi nuo vienos žmonių poros? Biblija
nėra biologijos traktatas, bet jos skelbimo esmė yra žinia, kad pasaulis ir žmogus
yra Dievo kūrinys. Iš Pradžios knygoje pateiktų dviejų žmogaus sukūrimo aprašymų taip
pat aišku, kad vyrui ir moteriai lemta gyventi kartu, kad Dievas jiems skyrė ypatingą
pašaukimą pratęsti žemėje žmonių giminę ir apdovanojo juodu savo malone.
Biblinė
sukūrimo scena yra sulaukusi daugybės interpretacijų ir teologijos traktatų, įkvėpusi
daugybę literatūros kūrinių ar netgi anekdotų. Štai kaip Talmudas, žydų tradicijoje
susiformavęs Biblijos komentaras, aiškina faktą, kad moteris buvusi sukurta iš vyro
šonkaulio. Jeigu moteris būtų sukurta iš vyro kojos, privalėtų jam tarnauti. Jei būtų
sukurta iš vyro galvos, ji savo vyrui vadovautų. Bet Dievas ją sukūrė iš šonkaulio,
kad ji visada būtų arti vyro širdies.
Adomas ir Ieva rimtai nusikalto. Jų neklusnumas
visai žmonijai užtraukė gimtąją nuodėmę. Tačiau Šventasis Raštas, konstatuodamas
gimtosios nuodėmės faktą, kaip nors ypatingai pirmųjų tėvų nesmerkia. Evangelistas
Lukas pateikdamas Jėzaus genealogiją, jos pradžioje mini „Adomą, kuris buvo Dievo
(sūnus)“ (Lk 3, 38). Velyknakčio liturgija kalba apie Kristaus nužengimą į pragarus
ir išganymo žinios paskelbimą Adomui. Rytų ikonose dažnai vaizduojamas Jėzus iš pragarų
išvedantis Adomą ir Ievą. Pasak Jeruzalėje pirmaisiais krikščionybės amžiais susiformavusios
tradicijos, Adomas buvęs palaidotas po Kalvarijos kalva ir nukryžiuotojo Kristaus
kraujas sunkdamasis per žemę palietė visų žmonių tėvo kaukolę.
Nors į oficialų
Romos Bažnyčios kalendorių Adomas ir Ieva neįrašyti, tačiau tradiciškai jie minimi
gruodžio 24-ąją, Pasaulio išganytojo, ateinančio nuplauti gimtosios nuodėmės, gimimo
šventės išvakarėse. (jm)