Patriarcho Baltramiejaus I kalėdinis sveikinimas

„Malonė, taika ir gailestingumas iš Betliejuje gimusio Kristaus“, rašoma Konstantinopolio ortodoksų patriarcho Baltramiejaus I kalėdiniame laiške.

Pasak patriarcho, niūrioje nuotaikoje, kuri persmelkė pasaulį dėl įvairių problemų, susijusių su finansine, socialine, moraline ir ypač dvasine krize, skleidžiančioje kartėlį, pasimetimą, frustraciją, nusivylimą, nerimą dėl ateities tarp daugelio asmenų, Bažnyčios balsas skamba švelniai: „ateikite, o tikintieji, galvokime apie dieviškuosius dalykus ir kontempliuokime dieviškąją kilmę, kuri iš aukšto pasirodo Betliejuje“.

Anot nesugriaunamo krikščionių tikėjimo, Dievas neapsiriboja paprastu ir abejingu stebėjimu iš aukšto žmonijos, kurią asmeniškai sukūrė pagal savo atvaizdą ir panašumą. Dėlto jo Žodžio ir pirmgimio Sūnaus įsikūnijimas nuo pat pradžių buvo jo „gera valia“, jo ketinimas. Žmogaus prigimties prisiėmimas, ekstremalus meilės aktas, buvo jo valia nuo pat pradžių, dar prieš Adomo ir Ievos nuopuolį, dar prieš jų sukūrimą. Tačiau po Adomo ir Ievos nuopuolio ši valia Įsikūnyti apkabino kryžių, šventą kentėjimą, gyvybę teikiančią mirtį, nusileidimą į pragarus ir prisikėlimą po trijų dienų. Tokiu būdu visam laikui ir visiškai buvo sutraiškyta mirtis ir nuodėmė, kuri įsiskverbusi į žmogaus prigimtį viską apkrėtė.

Tačiau Kalėdų dieviškasis gimimas yra reikšmingas ne tik amžiniesiems dalykams, tačiau ir mūsų žemiškajai kelionei. Kristus atėjo į pasaulį skleisti gerąją naujieną apie Dangaus Karalystę ir mus įvesdinti į savąją Karalystę. Ir dar jis atėjo padėti išgydyti žmogišką silpnumą. Stebuklingai ir daug kartų maitino tuos, kurie klausėsi jo žodžio; gydė raupsuotuosius, stiprino ligonius, akliesiems grąžino regėjimą, klausą kurtiesiems ir žodį nebyliams; išlaisvino netyrų dvasių apsėstuosius, prikėlė mirusius, apgynė apleistuosius ir prispaustuosius, pasmerkė neteisėtą turtingumą, nejautrumą vargšams, veidmainystę, puikybę žmonių santykiuose. Pats pateikė savanoriškos savęs atsisakymo dėl kitų išgelbėjimo aukos pavyzdį.

Galbūt šiais metais reikėtų išryškinti šią dieviškojo įsikūnijimo žinios dimensiją. Daug mūsų bičiulių ir kolegų patiria baisius dabartinės krizės išbandymus. Yra daugybė bedarbių, praradusių namus, jaunuolių su sudaužytomis svajonėmis.

Žodis „Betliejus“ verčiamas kaip „Duonos Namai“. Tad, kaip tikintys krikščionys, turime duoti savo broliams ir seserims ne tik „dvasinę Duoną“, kitaip tariant, Kristų kukliose ėdžiose Betliejaus tvartelyje, bet taip pat kasdieninę duoną išgyvenimui ir viso kito, ko reikia kūnui. Dabar yra laikas evangelinę žinią pritaikyti praktiškai ir su atsakomybės jausmu. Dabar laikas įgyvendinti aiškiai ir tiksliai apaštalo Jokūbo žodžius: „aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą“ (Jok 2,16), rašo savo kalėdiniame sveikinime Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I. (rk)