Europos žmogaus teisių teismas neįpareigoja Airijos legalizuoti abortą
Gruodžio 16 d. Europos žmogaus teisių teismas paskelbė nuosprendį trijų moterų byloje
prieš Airiją dėl abortų draudimo. Dvi airės ir Lietuvos pilietė 2005 m. turėjo nukeliauti
į Jungtinę Karalystę, kad pasidarytų abortus. Jos skundėsi, kad abortų suvaržymai
Airijoje jas pažemino, sukėlė pavojų sveikatai, o trečios moters atveju ir pavojų
gyvybei.
Airijos konstitucija vienodai gina tiek negimusio vaiko, tiek motinos
teisę į gyvybę. Abortas leidžiamas tik tais atvejais, kai yra reali ir pagrįsta grėsmė
motinos gyvybei, įskaitant savižudybę. Abortai dėl priežasčių susijusių su sveikata
ar gerove yra draudžiami. Galima keliauti į užsienį pasidaryti abortą, o taip pat
šalyje leidžiama skleisti informaciją apie teisėtai atliekamus abortus užsienyje.
Teismas
savo nuosprendyje pabrėžė, kad jo vaidmuo yra išnagrinėti teisinę poziciją abortų
atžvilgiu Airijoje kiek tai tiesiogiai paveikė ieškoves. Teismas atmetė pirmų dviejų
moterų - Airijos piliečių skundus, atsižvelgdamas į tai, kad moterims buvo suteikta
medicininė pagalba Airijoje tiek prieš, tiek po aborto ir kad abortų draudimas Airijoje
dėl sveikatos ir gerovės priežasčių pagrįstas giliomis Airijos žmonių moralinėmis
vertybėmis, gerbiant negimusio vaiko teisę į gyvybę. Teismo sprendime nurodoma, Airijoje
esantis abortų draudimas teisingai subalansuoja teisę į asmeninį gyvenimą ir negimusio
vaiko teises.
Trečia moteris – Lietuvos pilietė sirgo reta vėžio forma ir bijojo,
kad dėl nėštumo nutraukus chemoterapiją liga gali atsinaujinti. Teismas pripažino,
kad Airija pažeidė trečios ieškovės teisę į asmeninį gyvenimą, nes neįgyvendino egzistuojančios
konstitucinės teisės į teisėtą abortą dėl iškilusios grėsmės gyvybei, ir priteisė
15000 eurų nematerialinei žalai atlyginti.
Taigi pasirodžiusios antraštės spaudoje,
kad Airijos abortų draudimas pažeidė moters teises ir kad Airija turi legalizuoti
abortus, yra neteisingos.
„Europos žmogaus teisių teismo sprendimas palieka
airiams patiems priimti būsimus politinius sprendimus dėl negimusių vaikų gyvybės
apsaugos ir neįpareigoja Airijos priimti įstatymus leidžiančius abortą“ teigė Armagh
arkivyskupas ir Airijos primas kardinolas Seán Brady gruodžio 16 d. išplatintame pranešime
spaudai. Pasak jo, reikia atidžiai išanalizuoti ir apmąstyti iškilusius moralinius
ir teisinius klausimus, nes eina kalba apie fundamentalias žmogaus teises.
Katalikų
Bažnyčia moko, kad nei negimęs vaikas, nei motina negali būti tyčia nužudyti. Tiesioginis
nekaltos žmogaus gyvybės sunaikinimas niekada negali būti pateisintas kad ir kokios
sunkios būtų aplinkybės. Privalu gerbti tiek motinos, tiek negimusio vaiko motinos
įsčiose prigimtinę teisę į gyvybę. „Joks įstatymas, pajungiantis kokio nors žmogaus
teises kitų žmonių teisėms, negali būti laikomas teisingu“, - teigė kardinolas Brady.
Judėjimo
„Už gyvybę“ spaudos konferencijoje Dubline teisės profesorius ir Airijos žmogaus teisių
komisijos narys William Binchy taip pat akcentavo, kad Europos žmogaus teisių teismo
nuosprendis neverčia Airijos įteisinti abortą. Priešingai, jame yra gerbiamas airių
teisė patiems nuspręsti, kaip ginti negimusių vaikų gyvybes. Profesorius pridūrė,
kad neteisinga teigti, jog dėl Airijos nusistatymo už gyvybę nėščioms moterims nesuteikiama
reikalinga medicininė priežiūra. Jungtinių Tautų tyrimas nustatė, kad Airija pirmauja
pasaulyje pagal nėščių moterų apsaugą ir lenkia tokias šalis kaip Jungtinė Karalystė
ir Olandija, kur abortas lengvai prieinamas visoms pageidaujančioms. Profesorius Binchy
taip pat atkreipė dėmesį į neseniai atliktos apklausos rezultatus: 70 proc. visuomenės
narių remia konstitucinę negimusių vaikų apsaugą, 13 proc. - jai prieštarauja ir 16
proc. – nežino arba nėra apsisprendę. (mb)