Didžioji Britanija. Išteisintas evangelistų pamokslininkas, homoseksualų elgesį pavadinęs nemoraliu

Prieš keletą dienų Didžiojoje Britanijoje Birmingemo teismas patenkino evangelikų pamokslininko Anthony Rollins skundą ir priteisė 4250 svarų, kuriuos turės sumokėti vietos policija, kaip ir teismo išlaidas.

2008 metais šis pamokslininkas buvo suimtas užtai, kad pamokslavo gatvėje ir sakė, kad homoseksualus elgesys yra nuodėmingas, nemoralus. Vienas iš praeivių išgirdęs tai iškvietė policiją, du patruliai priėję prie pamokslininko pavadino jį „homofobiška davatka“, suėmė ir kelias valandas išlaikė areštinėje, kaltindami, jog jis viešai „keikė“, „įžeidinėjo“ asmenis.

Vis dėto pamokslininkas buvo netrukus paleistas, o vėliau savo ruožtu kreipėsi į teismą, kuris nusprendė, jog pamokslininkas buvo neteisingai areštuotas, neteisėtai įkalintas, apkalbėtas, o jo žmogaus teisės – pažeistos. Teisėjas pareiškė, kad policija negerbė teisės laisvai kalbėti ir religijos laisvės pagrindu reikšti savo įsitikinimus.

Po šio sprendimo kelios britų krikščioniškos nevyriausybinės organizacijos, prisidėdamos prie jau anksčiau ir kai kurių britų politikų išsakytos kritikos, dar kartą sukritikavo šalyje galiojančio „Viešosios tvarkos akto“ pernelyg abstrakčią nuostatą, kuri leidžia kokią nors nuomonę, nuostatą ar poziciją pavadint „įžeidžiančia“ vien dėlto, kad ji nepatinta ar neatitinka kieno nors pažiūrom, o ne todėl, kad ja iš tikro būtų skatinama neapykanta ar prievarta. Cituojami gana paradoksalūs sprendimai, priimti remiantis minėta nuostata. Pavyzdžiui, vienas jaunuolis buvo areštuotas, o vėliau nuteistas kelių tūkstančių svarų bauda už tai, kad, policininkams nugirdus, ne pačiais mandagiausiais žodžiais apibūdino du gatvėje bėgiojusius šunis, nors jų savininkas tokių pretenzijų neturėjo. Kitu atveju prieš Scientologijos bažnyčią protestavęs jaunuolis buvo suimtas už tai, kad pareiškė, jog tai „pavojingas kultas“. Dar kitu atveju, po buitinio vienos krikščionių poros ginčo religijos temomis su musulmone moterimi, ši kreipėsi į policiją ir, remdamasi „Viešosios tvarkos akto“ nuostata, tvirtino, jog buvo „įžeista“. Tačiau teismas skundą atmetė, išklausęs liudytojų parodymus, jog, be skirtingų įsitikinimų dėstymo, specialių įžeidinėjimų nebuvo.

Kitaip tariant, juokauja kritikai, galima skųsti bet kokią nuomonę, nors ir neagresyvią, ir negrasinančią: pakanka pačiam „įsižeisti“. Ši nuostata, rodos, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo priimta kovojant su chuliganizmu futbole, tačiau dabar kartais linkstama ją panaudot nepatinkančių nuomonių nutildymui.

*

Po Kalėdų laukiama dar vienos bylos baigties. Joje taip pat sprendžiama kur yra įsitikinimų laisvės ir diskriminacijos ribos. Ji buvo pradėta 2008 metais, dviem pagyvenusiems britams savo pensionate atsisakius viename kambaryje priimti civilinę partnerystės sutartį sudariusių gėjų porą.

Pasak britų poros, nuo pat 1986 metų, kada atidarė pensionatą, jie laikosi griežtos taisyklės: viename kambaryje priimti tik susituokusias poras. Visiems kitiems siūloma imti atskirus kambarius. Pensionato savininkai pareiškė, kad tokios nuostatos jie laikosi dėl savo požiūrio į santuoką, o ne dėl priešiškumo homoseksualiems asmenims – juk kambarys neteikiamas ir nesusituokusioms heteroseksualioms poroms.

Tačiau vieną dieną pensionato šeimininkai gavo vienos gėjų teisių gynimo organizacijos „Stonewall“ laišką, jog tokia jų veikla neteisėta, o kitą dieną atvyko homoseksuali pora, kuri paprašė kambario, o jo negavusi – kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 5000 svarų už užgautus jausmus ir priversti pensionato šeimininkus keisti savo elgesį pagal atitinkamas lygybės normas. Vis dėlto, pačios bylos atgarsiai gali būti reikšmingesni už kelis tūkstančius svarų. Šią bylą seka anglikonai, katalikai ir kiti krikščionys, kuriems svarbu kiek viešojoje erdvėje galima veikti pagal krikščioniškus įsitikinimus. (rk)