Romoje pristatytas „Mergelės Marijos apsireiškimų žodynas“

Sausio 13 dieną Romoje, Švenčiausiosios Mergelės Marijos institute pristatytas „Mergelės Marijos „apsireiškimų“ žodynas“ italų kalba, kiek labiau papildytas, lyginant su pradiniu leidimu prancūzų kalba.

Vienas iš žodyno sudarytojų yra prancūzų teologas kunigas René Laurentin, apie penkiasdešimt metų studijų skyręs Marijos apsireiškimams ir garsioms Marijos šventovėms.

Šventojo Sosto dienraštis publikavo ištrauką iš Žodyno įvado, kurį parašė kardinolas Roger Etchegeray, Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas emeritas.

Kardinolas išgyrė kunigo Laurentin parašytą „metodologinį įvadą“ apie Marijos „apsireiškimus“, kurie, bendrai imant, sudaro sudėtingą religinį reiškinį, kurį nėra lengva perprasti. Anot kardinolo, metodologinį Žodyno įvadą reiktų skaityt kaip vaisto instrukciją, nes kalbama apie „rizikingą temą“, kuri nėra pakankamai ištirta.

Pasak kardinolo Etchegeray, jau seniau konstatuota, kad regėtojų ir regėjimų skaičius auga. Ką tai reiškia? Ar tai tikrai Marija? „Mergelės Marijos „apsireiškimų“ žodyne“ paminėti net 2400 apsireiškimų atvejai – apie kuriuos išlikę vienokių ar kitokių liudijimų. Tad galima suprasti vyskupų sutrikimą, kai jiems tenka atsakomybė pateikti vertinimą.

Žodyno priede, kad būtų išvengta sumaišties, aptariami kai kurie dar neseni „apsireiškimai“, dar neapgaubti istorinės kritikos mantijos. Tad Žodynas yra ne tik reikšmingas susumavimo darbas, bet ir pagalba kitoms, detalesnėms studijoms.

Kaip rašo pats kunigas Laurentin vienam italų interneto dienraščiui, Bažnyčioje apsireiškimai pakankamai mažai apibrėžti, o jų poveikis gali būti didelis: pavieniai asmenys gali patirti didelių malonių, gali gimti dideli judėjimai. Iš kitos pusės, gali gimti didelės kontraversijos. Kai kada regėtojai – šiandien jau gerbiami - verčiami paneigti savo regėjimus arba patiria didelį spaudimą. Bernadeta iš Lurdo buvo nuvesta ir tardoma vietiniame policijos skyriuje. Pontmain (Prancūzijoje) regėtojams vietos vyskupas grasino didelėmis bausmėmis, Vokietijoje, šiandien pripažintoje Heroldsbach šventovėje, kai kurie regėtojai buvo net ekskomunikuoti. Nėra lengva atskirti atskirti autentiškus regėjimus nuo prietarų, perdėjimų, piktnaudžiavimų.

Žodyne taip pat primenama, kad joks krikščionis nėra įpareigotas savo sąžinėje tikėti Marijos „apsireiškimais“, net ir tais atvejais, kai tų apsireiškimų turinys neprieštarauja tikėjimo visumai ar kai jų autentiškumą, kas pasitaiko gana retai, patvirtina oficialūs Bažnyčios autoritetai.

Bet ir tuo atveju, primena kardinolas Etchegeray, Bažnyčia visada remia ne regėtojus, bet tikinčiuosius: pripažįsta piligrimystės ir dvasinio atsinaujinimo vietas, rūpinasi tinkama sielovada.

Kaip pažymėta ir katalikų Bažnyčios Katekizme: amžiams bėgant buvo privačių regėjimų, iš kurių keletas pripažintų Bažnyčios autoriteto. Bet ir tokiu atveju jie nepriklauso tikėjimo lobiui. Jų vaidmuo nėra pagerinti ar papildyti Kristaus Apreiškimą, kuris yra baigtinis, tačiau padėt jį pilniau išgyventi tam tikru istorijos laikotarpiu.

*

Ko gero paskutinis Marijos apsireiškimo pripažinimas Bažnyčios autoritetu įvyko šių metų gruodžio 8 dieną, per Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę. Šią dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose Green Bay vyskupas David Ricken paskelbė dekretą, kuriuo pripažino 1859 metais vykusius Adelės Brise (1831-1896) regėjimus, metus po apsireiškimų Lurde. Iš neturtingos belgų imigrantų šeimos kilusi mergina pasakojo išvydusi moterį švytinčiais baltais rūbais. Du kartus mergina tiesiog paspruko, tik trečią kartą išdrįso paklausti moters vardo, kuri atsakė esanti „Dangaus Karalienė“, kuri meldžiasi už nusidėjėlių atsivertimą ir norinti, kad Adelė darytų tą patį.

Tai yra pirmasis Marijos apsireiškimo pripažinimas Bažnyčios autoritetu Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriose privačių apsireiškimų būta jau daug. (rk)