Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas paskelbė ataskaitą apie skurdą kaimo vietovėse
Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (Ifad) paskelbė ataskaitą apie skurdą kaimo
vietovėse. Dėl klimato kaitos, maisto produktų kainų nestabilumo ir gamtinių išteklių
trūkumo daugiausia nukenčia besivystančių šalių neturtingiausi žmonės, gyvenantys
ne miestuose. Tačiau paskelbtame dokumente ne tik plačiai pristatomos skurdo kaimo
vietovėse globalios pasekmės, bet taip pat nurodo kokios yra kaimo vietovių vystymosi
ir augimo galimybės. Pasaulyje apie 1,4 milijardo žmonių gyvena žemiau kraštutinės
skurdo ribos. Iš jų net 70 % gyvena besivystančių šalių kaimo vietovėse, o 925 milijonai
žmonių kenčia nuo blogos mitybos. Pagal tarptautinius standartus, jei žmogus pragyvenimui
gali išleisti mažiau nei 1,25 dolerio per dieną, kas atitinka maždaug 100 litų per
mėnesį, jis priskiriamas prie gyvenančių žemiau skurdo ribos. Pavyzdžiui, pietryčių
Azijoje buvo užregistruotas gan spartus skurstančių žmonių skaičiaus sumažėjimas.
Tuo tarpu pietų Azijoje apie 45 % žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, nors nežymiai
situacija gerėja. Tačiau subsacharinėje Afrikos dalyje vis dar 60 % žmonių gyvena
žemiau skurdo ribos ir tik dabar labai lėtai pradeda keistis situacija. Tarptautinio
žemės ūkio plėtros fondo ataskaitoje pabrėžiama, kad iki 2050 metų reikia 70 % padidinti
maisto gamybą, kad būtų galima išmaitinti 9 milijardus planetos gyventojų. To nebus
galima įgyvendinti, jei maži žemės ūkiai netaps produktyvesni. Be kita ko, svarbu
išsaugoti biologinę įvairovę. Smulkių žemės ūkių darnus vystymasis yra tampriai susijęs
su klimato kaita ir žmonių migracija. Kalbant apie kaimiškų vietovių vystymąsi reikia
atsižvelgti į moterų ir vyrų, jaunimo ir pagyvenusių žmonių poreikių skirtumus. Negalima
pamiršti, kad įvairios etninės mažumos bei vietinių gyventojų grupės turi savo poreikius
ir tradicijas. Taigi, kovojant su skurdu reikia dėti daug pastangų, bet lygiai taip
pat reikia veikti išmintingai ir atsakingai. (kl)