Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. Adventas ugdo kantrybės dorybę.

Sekmadienio vidudienio maldos proga sakytoje kalboje Šventasis Tėvas komentavo Trečiojo Advento sekmadienio liturgijoje skambėjusią apaštalo šv. Jokūbo laiško ištrauką, raginančią būti kantriems: „Būkite kantrūs, broliai, iki Viešpaties atėjimo“ (Jok 5,7). Manau, kad mūsų dienomis reikia priminti kantrybės ir pastovumo vertingumą, - sakė popiežius. Šios dorybės savaime priklausė mūsų tėvų palikimui, o šiandien jos vis mažiau vertinamos. Šiandien pasaulis labiau vertina ne kantrybę ir pastovumą, bet sugebėjimą keistis, prisitaikyti prie naujų ir skirtingų situacijų. Nemenkinat pastarųjų sugebėjimų, kurie irgi svarbūs, Adventas mus ragina lavinti vidines jėgas, dvasinį atsparumą, kurio dėka matydami, kad gėris vėluoja, nepuolame į neviltį, bet jo laukiame ir jam kantriai ruošiamės kupini pasitikėjimo.

„Antai ūkininkas laukia brangaus žemės vaisiaus, kantriai jį globodamas, kol sulaukia ankstyvojo ir vėlyvojo lietaus. Ir jūs būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti“ (Jok 5,7-8),- rašo šv. Jokūbas. Šis palyginimas labai vaizdžiai viską paaiškina. Kas pasėjo javus, žino, kad teks keletą mėnesių kantriai palaukti. Pasėti javai gyvena savo natūralųjį ciklą. Valstietis nėra koks nors su viskuo sutinkantis fatalistas, bet pavyzdys tokios mąstysenos, kurioje darniai telpa protas ir tikėjimas. Jis žino gamtos dėsnius ir dirba prie jų prisiderindamas, tačiau kartu jis tiki, kad viskas yra Dievo rankose. Kantrybė ir pastovumas yra žmogaus sugebėjimų ir pasitikėjimo Dievu sintezė,- kalbėjo popiežius sekmadienio vidudienį. (jm)