Pastatytas paminklas kun. B. Laurinavičiaus žūties vietoje
Gruodžio 4d. Vilniuje Žalgirio ir Kalvarijų gatvių sankryžoje buvo pašventintas paminklas
prie 29 –erius metus žuvusiam kunigui Broniui Laurinavičiui.
Iškilmė prasidėjo
šv. Mišiomis Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje, kurias aukojo kun. Broniaus Laurinavičiaus
bendražygis vysk. Juozas Tunaitis.
Po šv. Mišių visi susirinko Kalvarijų ir
Žalgirio gatvių skverelyje, netoli kun. Broniaus Laurinavičiaus žūties vietos, kur
jo kančią ir auką įprasmino akmeninė Kristaus, nešančio kryžių skulptūra. Vyskupas
Juozapas Tunaitis, šventindamas paminklą, kalbėjo: „Mirtis neužbaigia mūsų gyvenimo.
Kristus, nešantis kryžių primena, kad nereikia bijoti skelbti savo idealų ir kovoti
už savo tikėjimą.
Pasak kunigo įamžinimo iniciatorės Julijos Imbrasienės,
paminklas turėtų priminti visas mūsų tautos kančias. Jis pastatytas taip pat visų
sovietų nužudytų kunigų atminimui, visoms tautos kančioms pradedant nuo knygnešio,
baigiant partizanais ir Sibiro kaliniais.
Kenčiančio Kristaus skulptūrą sukūrė
skulptorius Antanas Kmieliauskas, projekto autorius- architektas- Paulius Jansonas.
Kun .B.Laurinavičius gimė 1913 m. Gėliūnų kaime, Gervėčių parapijoje, kuri
priklausė Gudijai. Iki pat savo gyvenimo galo kunigas Bronius rūpinosi savo kraštiečiais.
Dar mokydamasis gimnazijoje ir vėliau studijuodamas kunigų seminarijoje- per atostogas
aktyviai dalyvavo vietos lietuvių kultūriniame gyvenime, padėdavo rengti vaidinimus,
parūpindavo jaunimui lietuviškų knygų.
Tiek Švenčionių, Ceikinių, tiek Kalesninkų
ar Švenčionėlių parapijų žmonės kunigą Bronių prisimena kaip be galo darbštų, tėvišką
dvasininką, vaikų ir jaunimo ugdytoją, blaivybės puoselėtoją bei žmogaus teisių bei
laisvės gynėją. Švenčionėlių parapijiečiai iki šiol džiaugiasi šio kunigo pastatyta
Bažnyčia jų krašte
Už vaikų ir jaunimo ugdymą, jų ruošimą pirmai komunijai
kunigas Bronius buvo nuolat puolamas sovietų valdžios. Bet jokie draudimai nesustabdė
ganytojo belstis į vaikų širdis ir padėti jiems atrasti Jėzų.
Kunigas Laurinavičius
buvo vienas aktyviausių Helsinkio grupės narių, dirbdamas įvairiose parapijose aktyviai
kovojo už žmogaus ir tikinčiųjų teises. Dvasininkas taip pat visapusiškai rėmė kalinius,
tremtinius, jų šeimas.
Liudytojų teigimu kunigas Laurinavičius buvo pastumtas
po sunkvežimio MAZ- 503 ratais ir mirtinai sužalotas.