Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) viršūnių susitikime Astanoje,
Kazachstane, gruodžio 1 dieną, trečiadienį, progą pasisakyti turėjo kardinolas Tarcisio
Bertone, Popiežiaus valstybės sekretorius ir Šventojo Sosto delegacijos vadovas. Šventasis
Sostas yra pilnateisis ESBO narys. Šiai organizacijai priklauso 56 šalys, Europoje
ir už jos ribų, taip pat ir Lietuva, kuri po Kazachstano kitais metais perima vadovavimą
ESBO.
Kardinolas citavo XX amžiaus pradžioje mirusio kazachų poeto ir mąstytojo
Abajaus Kunanbajevo žodžius: „žmonijos principai yra meilė ir teisingumas, jie yra
Aukščiausiojo darbo karūna“. Pasak jo, tam tikra prasme meilės ir teisingumo principai
yra Baigiamojo Helsinkio Akto, kurio 35 metinės šiais metais minimos, pamatas. Šis
Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK, vėliau tapusios ESBO) dokumentas
yra vienas iš reikšmingiausių tarptautinio dialogo instrumentų. 35 jį pasirašiusios
valstybės patvirtino, jog taika nėra pasiekiama ginklams tylint, tačiau bendradarbiaujant
žmonėms ir visuomenėms, gerbiant kai kuriuos moralinius imperatyvus.
Šventojo
Sosto delegacijos vadovas teigiamai įvertino pastarojo dešimtmečio poslinkius politinėje-karinėje
srityje, kuri yra viena iš ESBO interesų. Daug grėsmių saugumui susilpnėjo, dėka ginklavimosi
kontrolės, pasitikėjimo ir saugumo priemonių.
Iš kitos pusės ginklavimasis
– kariuomenės, doktrinos, organizacija, naujos technologijos – evoliucionuoja, tad
reiktų, kad šiame viršūnių susitikime kontrolės ir saugumo instrumentai būtų atnaujinti,
galbūt sukurti nauji.
Helsinkio Akte pripažinta, jog taikai reikšmingi ekonominiai
ir aplinkos faktoriai. Šiuo požiūriu Šventasis Sostas nenustoja priminti, kad bendras
valstybių tikslas turėtų būti žmogaus orumo apsauga ir pagarba. Žmogaus orumas vienija
visą žmonijos šeimą.
Dabartinė ekonominė-finansinė krizė parodė etinės dimensijos
svarbą ekonominiam sektoriui, neužmirštant solidarumo principo ir dovanos logikos
valstybių santykiuose. Šventojo Sosto požiūriu, reikia skubiai įvesti logiką, kuri
ekonomikos centre pastatytų žmogaus asmenį.
Kardinolas Bertone minėjo dar kelias
sritis, kuriose ESBO galėtų įnešti indėlį: keitimesi technologijomis, sienų saugume,
vandens prieinamumo užtikrinime, migrantų teisių gerbime, kovoje su prekyba žmonėmis.
Nemažai
dėmesio savo pranešime Popiežiaus valstybės sekretorius skyrė religijos laisvės problemoms
ESBO šalių narių teritorijose. ESBO yra įsipareigojusi pamatinių žmogaus teisių ir
laisvių gynime. Viena iš tų laisvių yra religijos laisvė. Pasimokius iš praeities
ekscesų šiandien yra suprasta, kad tikėjimas į Dievą, kulto praktikavimas kartu su
kitais nėra valstybės teikiama malonė, tačiau tikra teisė, kylanti iš žmogaus orumo.
Religijos laivė saugo žmogaus transcendentinę dimensiją ir jo teisę ieškoti Dievo,
užmegzti su Juo santykius tiek pavieniui, tiek tikinčiųjų grupėms.
Tačiau religijos
laisvei ir religiniam gyvenimui grasina jo marginalizavimas, išstūmimas į visuomeninio
gyvenimo pakraščius: dėl religinės diskriminacijos ir netolerancijos, bet taip pat
vardan klaidingo sekuliarizmo. Kaip plačiai yra dokumentuota, krikščionys yra didžiausia
diskriminaciją patirianti religinė grupė. Todėl gyvybiškai svarbu, kad tikintieji
galėtų dalyvauti viešuose debatuose ir pristatyti savąją tikėjimo įkvėptą pasaulio
viziją.
Kardinolas Bertone priminė krikščionių persekiojimus pačių ESBO valstybių
narių teritorijose: nuo netolerantiškų įstatymų, įvairių spaudimo formų iki nužudymų.
ESBO turi prieš tai kovoti lygiai taip pat, kaip kovoja prieš neapykantą kitoms grupėms.
(rk)