Kardinolas Bertone ESBO susitikime Astanoje

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) viršūnių susitikime Astanoje, Kazachstane, gruodžio 1 dieną, trečiadienį, progą pasisakyti turėjo kardinolas Tarcisio Bertone, Popiežiaus valstybės sekretorius ir Šventojo Sosto delegacijos vadovas. Šventasis Sostas yra pilnateisis ESBO narys. Šiai organizacijai priklauso 56 šalys, Europoje ir už jos ribų, taip pat ir Lietuva, kuri po Kazachstano kitais metais perima vadovavimą ESBO.

Kardinolas citavo XX amžiaus pradžioje mirusio kazachų poeto ir mąstytojo Abajaus Kunanbajevo žodžius: „žmonijos principai yra meilė ir teisingumas, jie yra Aukščiausiojo darbo karūna“. Pasak jo, tam tikra prasme meilės ir teisingumo principai yra Baigiamojo Helsinkio Akto, kurio 35 metinės šiais metais minimos, pamatas. Šis Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK, vėliau tapusios ESBO) dokumentas yra vienas iš reikšmingiausių tarptautinio dialogo instrumentų. 35 jį pasirašiusios valstybės patvirtino, jog taika nėra pasiekiama ginklams tylint, tačiau bendradarbiaujant žmonėms ir visuomenėms, gerbiant kai kuriuos moralinius imperatyvus.

Šventojo Sosto delegacijos vadovas teigiamai įvertino pastarojo dešimtmečio poslinkius politinėje-karinėje srityje, kuri yra viena iš ESBO interesų. Daug grėsmių saugumui susilpnėjo, dėka ginklavimosi kontrolės, pasitikėjimo ir saugumo priemonių.

Iš kitos pusės ginklavimasis – kariuomenės, doktrinos, organizacija, naujos technologijos – evoliucionuoja, tad reiktų, kad šiame viršūnių susitikime kontrolės ir saugumo instrumentai būtų atnaujinti, galbūt sukurti nauji.

Helsinkio Akte pripažinta, jog taikai reikšmingi ekonominiai ir aplinkos faktoriai. Šiuo požiūriu Šventasis Sostas nenustoja priminti, kad bendras valstybių tikslas turėtų būti žmogaus orumo apsauga ir pagarba. Žmogaus orumas vienija visą žmonijos šeimą.

Dabartinė ekonominė-finansinė krizė parodė etinės dimensijos svarbą ekonominiam sektoriui, neužmirštant solidarumo principo ir dovanos logikos valstybių santykiuose. Šventojo Sosto požiūriu, reikia skubiai įvesti logiką, kuri ekonomikos centre pastatytų žmogaus asmenį.

Kardinolas Bertone minėjo dar kelias sritis, kuriose ESBO galėtų įnešti indėlį: keitimesi technologijomis, sienų saugume, vandens prieinamumo užtikrinime, migrantų teisių gerbime, kovoje su prekyba žmonėmis.

Nemažai dėmesio savo pranešime Popiežiaus valstybės sekretorius skyrė religijos laisvės problemoms ESBO šalių narių teritorijose. ESBO yra įsipareigojusi pamatinių žmogaus teisių ir laisvių gynime. Viena iš tų laisvių yra religijos laisvė. Pasimokius iš praeities ekscesų šiandien yra suprasta, kad tikėjimas į Dievą, kulto praktikavimas kartu su kitais nėra valstybės teikiama malonė, tačiau tikra teisė, kylanti iš žmogaus orumo. Religijos laivė saugo žmogaus transcendentinę dimensiją ir jo teisę ieškoti Dievo, užmegzti su Juo santykius tiek pavieniui, tiek tikinčiųjų grupėms.

Tačiau religijos laisvei ir religiniam gyvenimui grasina jo marginalizavimas, išstūmimas į visuomeninio gyvenimo pakraščius: dėl religinės diskriminacijos ir netolerancijos, bet taip pat vardan klaidingo sekuliarizmo. Kaip plačiai yra dokumentuota, krikščionys yra didžiausia diskriminaciją patirianti religinė grupė. Todėl gyvybiškai svarbu, kad tikintieji galėtų dalyvauti viešuose debatuose ir pristatyti savąją tikėjimo įkvėptą pasaulio viziją.

Kardinolas Bertone priminė krikščionių persekiojimus pačių ESBO valstybių narių teritorijose: nuo netolerantiškų įstatymų, įvairių spaudimo formų iki nužudymų. ESBO turi prieš tai kovoti lygiai taip pat, kaip kovoja prieš neapykantą kitoms grupėms. (rk)