Caritas konferencija apie „Moterišką migracijų veidą“

Šiomis dienomis Senegale, iki gruodžio 2 dienos, vyksta Caritas Internationalis surengta konferencija „Moteriškas migracijų veidas“. Kaip sako pats konferencijos pavadinimas, jos tikslas yra aptarti moterų migrančių dalį nūdienos globalaus pasaulio migracijos srautuose.

Konferencijoje dalyvavusio Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų tarybos pirmininko arkivyskupo Antonio Maria Vegliò pranešime kalbėta apie migraciją ir apie moteris Šventajame Rašte.

Vis dėlto pirmiau arkivyskupas apžvelgė bendrą moterų migracijos situaciją, kurioje daug tamsių aspektų. Pirmiausia, migruojančių moterų skaičius didėja ir kai kuriose šalyse viršijo vyrų skaičių. Pati kelionė yra pavojinga: moterys apvagiamos, išniekinamos, rizikuoja gyvybe dykumose ir jūrose. Dažnai pirmąją prievartą patiria savo šeimose, kurios jas paaukoja dėl pinigų, nors ir žino kas jų laukia.

Moterys migrantės dažniausiai ieško darbo tokiuose sektoriuose, kaip namų tvarka, vaikų priežiūra, tačiau taip pat žemės ūkio darbuose, įvairiuose amatuose, didelės kvalifikacijos nereikalaujančiuose darbuose, kartais švietimo ir medicinos. Dažnai dirba nelegaliai, be pagarbos jų pačioms elementariausioms teisėms, patiriant prievartą namuose. Daug moterų yra įtraukta į prekybą kūnu. Metinės pasaulinės pajamos iš prostitucijos siekia apie 12 milijardų JAV dolerių ir nusileidžia tik nelegaliai prekybai ginklais bei narkotikais. Apie keturis milijonus moterų kasmet parduodamos prostitucijai arba vergovei, iš jų apie du milijonus mažamečių mergaičių, nuo penkerių iki penkiolikos metų.

Daugelis moterų migrančių neturi šeimos paramos: jos išsiskyrusios, našlės, atsiskyrusios. Dėlto daug iš jų pasiduoda abortų praktikai, kas tik didina psichines traumas. Moterys vienos ir skausmingai išgyvena labai sunkias situacijas, sudūžtant svajonėms apie geresnes galimybes, apie šeimą. Dėlto atsakingos ir jas priimančios šalys bei kultūros.

Grįždamas prie teologinio aspekto, arkivyskupas Vegliò kalbėjo apie moteris Šventajame Rašte. Pradžios knygoje, sukūrimo pasakojimuose, moteris ir vyras yra sukuriami pagal Dievo paveikslą, jie turi tokį pat orumą, jie nėra izoliuoti vienas nuo kito, tačiau vienas kitą papildantys, skirti bendram gyvenimui.

Tolimesniuose bibliniuose pasakojimuose moterys atlieka svarbius vaidmenis išgelbėjimo istorijoje: Sara, visų Dievo tautų motina, Rebeka, Ruta, kuri pati buvo migrantė, kelionės negandas patyrusi moteris, be kurios biblinei istorijai galbūt trūktų universalumo.

Naujajame Testamente tobula moters figūra yra Marija, Jėzaus Motina. Ji taip pat keliauja, pirmiausia pas Elžbietą. Jų susitikimas yra tikrai moteriškas, jos pasidalija giliausiais jausmais apie nepaprastą Marijos nėštumą. Evangelijoje taip pat rašoma apie karčią Marijos patirtį bėgant į Egiptą. Kitos svarbios moteriškos figūros Evangelijoje yra Marija Magdalietė, Samarietė, Morta ir jos sesuo Marija. Joms ir per jas Jėzus apreiškė labai svarbių dalykų. Moterys lydėjo Jėzų iki Kryžiaus ir jos pirmosios pasitiko Prisikėlusįjį. Dėlto jas vėliau šv. Jeronimas vadino „apaštalų apaštalėmis“. Apaštalas Paulius savo laiške sveikina diakonę Febę, matyt vieną iš bendruomenės vadovių, taip pat Juniją, „didžiai gerbiamą apaštalų tarpe“.

Kalbėdamas apie šiandieninį Bažnyčios mokymą, Popiežiškosios migrantų ir keliaujančiųjų tarybos pirmininkas priminė platų popiežiaus Jono Pauliaus II mokymą, skirtą „moters genijuj“, Benedikto XVI dėmesį moterų migrančių problemoms, galiausiai tai, kad daugybė katalikų pasauliečių asociacijų, vienuolinių kongregacijų, padeda moterims migrantėms, kenčiančioms nuo daugelio prievartos formų.

Pažvelgus į istoriją galima konstatuoti, kad ilgą laiką ir plačiai moteris buvo subordinuota vyrui. Tačiau daug dalykų pasikeitė. Ir tarptautinė bendruomenė dar per mažai dėmesio skiria kai kuriems aspektams: motinystei, šeimai, darbo sąlygoms.

Bažnyčia, iš savo pusės, priima moteris migrantes brolystės dvasioje. Kita vertus, ieško kaip pagilinti ir pripažinti moters vaidmenį Bažnyčios gyvenime. (rk)