Po sekmadienio vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldos popiežius Benediktas XVI kalbėjo
apie tai, jog su Adventu prasidėjo nauji Bažnyčios liturginiai metai, kuriais, viena
vertus, prisimenamas Jėzaus Kristaus atėjimo įvykis, kita vertus, atsiveriama jo galutiniam
išsipildymui.
Šitoje dviguboje perspektyvoje yra išgyvenamas Advento laikas,
iš vienos pusės, žvelgiant į Dievo Sūnaus atėjimą, gimimą iš Mergelės Marijos, iš
kitos pusės, laukiant Jo šlovingo sugrįžimo, kada ateis, kaip sakoma tikėjimo Išpažinime,
„gyvųjų ir mirusiųjų teisti“.
Šventasis Tėvas kalbėjo apie tai, kas yra laukimas.
Tai, pasak jo, giliai žmogiškas jausmas, per kurį tikėjimas tampa, jei taip galima
pasakyt, viena su mūsų kūnu ir širdimi.
Laukimas persmelkia mūsų asmeninį,
šeimyninį, socialinį gyvenimą. Laukimas yra dalis tūkstančių situacijų, nuo mažų ir
banalių iki pačių svarbiausių, kurios mus visiškai įtraukia.
Pagalvokime,
tarp jų, apie sutuoktinių vaiko laukimą, - kalbėjo popiežius, - apie iš toli atvykstantį
mūsų giminaičio ar bičiulio laukimą, apie egzamino ar pokalbio dėl darbo rezultatų
laukiantį jaunuolį, apie susitikimo su mylimu žmogumi laukimą, apie atsakymo į laišką
ar atleidimo priėmimo laukimą. Būtų galima pasakyti, kad žmogus yra gyvas kol laukia,
kol jo širdyje gyva viltis.
Kiekvienas iš mūsų, ypač šiame mus Kalėdoms ruošiančiame
laike, gali savęs paklausti: aš, ko laukiu? Link ko, šiuo mano gyvenimo metu, linksta
mano širdis? Šį klausimą galima užduoti šeimai, bendruomenei, tautai. Ko laukiame
visi kartu? Kas vienija mūsų lūkesčius, kas jiems bendra?
Laikotarpiu prieš
Jėzaus gimimą, Izraelyje buvo itin stiprus laukimas Mesijo, Pašvęstojo, karaliaus
Dovydo palikuonio, kuris pagaliau turėjo išlaisvinti tautą iš kiekvienos moralinės
ir politinės vergovės bei įkurti Dievo karalystę.
Bet niekas nebūtų galėjęs
įsivaizduoti, kad Mesijas galėjo gimti iš kuklios mergaitės, kokia buvo Marija, pažadėtoji
teisiojo Juozapo sutuoktinė. Ir ji pati nebūtų galėjusi apie tai pagalvoti, tačiau
jos širdyje Išgelbėtojo laukimas buvo toks stiprus, jos tikėjimas ir viltis tokie
degantys, kad Jis joje rado vertą motiną. Tarp kito, pats Dievas ją tam paruošė, dar
prieš amžių pradžią. Tarp Dievo laukimo ir Marijos, „malonės pilnosios“, laukimo yra
paslaptingas atitikimas.
Išmokime iš Jos, Advento Moters, išgyventi kasdienius
dalykus su nauja dvasia, su gilaus laukimo jausmu, kurį tik Dievo atėjimas gali užpildyti,
- baigdamas trumpą sekmadienio vidudienio maldos apmąstymą sakė popiežius Benediktas
XVI, vėliau prancūzų, anglų, vokiečių, ispanų, lenkų ir italų kalbomis pasveikinęs
maldininkus, visiems palinkėjęs gero sekmadienio ir geros Advento pradžios. (rk)