Prieš 70 metų Vatikano radijas pradėjo kalbėti lietuviškai

1940 m. lapkričio 27 d. 20:15 val. prasidėjo pirmoji laida, kurią parengė tuometinis Marijonų kongregacijos vadovas vyskupas Pranciškus Petras Būčys.

Neturime archyvinių dokumentų apie lietuviškųjų Vatikano radijo programų atsiradimo aplinkybes, išskyrus tik vienur ar kitur pasitaikančias lakoniškas užuominas apie tai, kad prasidėjus komunistų valdymui ir tikinčiųjų persekiojimams Lietuvoje, lietuviškųjų laidų įvedimo prašęs nepriklausomos Lietuvos ministras prie Šventojo Sosto Stasys Girdvainis. Vis dėlto, pasisekė išsaugoti pačių laidų tekstų archyvus.

Štai vyskupo Būčio parengtos pirmosios laidos pirmieji žodžiai:

„Prasideda lietuviškosios tikybinės paskaitos per Vatikano radijo stotį [...]. Tų paskaitų pradžioje reiškiame gilią, karštą ir nuoširdžią padėką Šventajam Tėvui Pijui XII [...]. Šios paskaitos bus tikybinės. Jos vengs nepatikrintų, kad ir įdomiausių pranešimų. Nė ginčų, nė pašaipos nebus jose. Minėdami įvykius tų paskaitų kalbėtojai nereikš savo nuomonių apie juos“.

Po šios pirmosios laidos Vatikano radijas reguliariai kartą per savaitę lietuviškai kalbėjo iki 1942 metų pabaigos. Po tų metų Kalėdų antrą dieną transliuotos lietuviškosios valandėlės, laidos nutrūko. Priežastis nelabai aiški. Galbūt dėl bendradarbių stokos, o gal ir dėl tam tikrų signalų gaunamų iš komunistų, o paskui nacių valdomos Lietuvos. Mūsų archyve yra likęs vyskupo Pranciškaus Petro Būčio laiško tuometiniam Jėzaus Draugijos vadovui tėvui Wlodzimierzui Ledochowskiui nuorašas. (Jėzuitai nuo pat pradžių vadovavo ir dabar tebevadovauja Vatikano radijui). Laiške netiesioginėmis užuominomis kalbama apie Lietuvos vyskupų priekaištus Vatikano radijo lietuviškųjų laidų turiniui.

Po trejų su puse metų Vatikano radijo lietuviškosios laidos buvo atnaujintos. Pirmąją po pertraukos laidą parengė kun. Vytautas Balčiūnas. Jam talkino ir kiti po karo Romoje atsidūrę iš Lietuvos pasitraukę kunigai, tuo metu besisteigiančios Popiežiškosios lietuvių kolegijos studentai. Pirmus keletą metų bendradarbių buvo keliolika. Jie pakaitomis parengdavo po vieną radijo valandėlę. Ilgainiui tas iš pradžių labai gausus laidų rengėjų ratas ėmė siaurėti, kol susikristalizavo maždaug pastovi redakcija, vadovaujama mokslus Popiežiškajame Grigaliaus universitete 1950 metais baigusio kun. Vytauto Kazlausko.

Kun. Kazlauskas Vatikano radijo lietuviškajai redakcijai vadovavo iki pat išėjimo į pensiją 1988 metų liepą. Jo vadovavimo metais lietuviškoji radijo valandėlė buvo tapusi tikru kovos už tikybos laisvę įrankiu. Ypač kai Lietuvoje pogrindyje pradėjo eiti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika, Vatikano radijas tapo bene pagrindiniu Kronikos skelbiamų tikinčiųjų teisių pažeidinėjimų ir žmogaus teisių varžymų garsintoju. Būta ir nesusipratimų. Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje, o ypač į valdžią Sovietų Sąjungoje atėjus Michailui Gorbačiovui, Šventojo Sosto vykdoma vadinamoji „Rytų politika“, bandymai kartais leistis į kompromisus, kurie padėtų išsaugoti katalikiškąsias struktūras, reikalavo tam tikro lankstumo ir Vatikano radijo programose. Kunigui Kazlauskui šitie kompromisai nebuvo priimtini. Kai sulaukęs jau 69 metų buvo išleistas į pensiją, jis radiją paliko nenoriai, netgi su nuoskauda.

Kaip tik tuo metu Lietuvoje prasidėjo didieji pasikeitimai, o dar po pusantrų metų atėjo ir kovo 11-oji. Kun. Kazlauskas persikėlė gyventi į Lietuvą ir ten atsidėjo pirmiausia Bažnyčios socialinio mokymo dėstymui, o paskui, su rėmėjų iš užsienio pagalba, savo tėviškėje, prie Marijampolės, įkūrė „SOS vaikų kaimų“ principu tvarkomus „Vaiko tėviškės namus“.

Pasitraukus kun. Kazlauskui, Vatikano radijas nesugriuvo. 1988 pradėjo vadovauti mielas ir šventas kunigas – t. Vincas Pupinis SJ, buvęs Vatikano radijo laidų rusų kalba redakcijos vadovas. Jam mirus 1993 metų kovą, lietuviškosios redakcijos vairą perėmė kitas jėzuitas – t. Kazys Ambrasas SJ. Dar kitais metais, vadovauti redakcijai pradėjo kun. Virginijus Veilentas iš Panevėžio vyskupijos. Jis radijuje dirbo iki 2005 metų rudens.

Kečiantis laikams, žinoma, keitėsi ir laidų turinys ir klausytojų ratas. Po herojiškų kovos metų ir netgi tam tikro sąmoningo lietuvių redakcijos nesitapatinimo su Vatikano radijo visuma, dabar lietuviškoji Vatikano radijo laida yra integrali Šventojo Sosto radijo stoties redakcija – vienas iš keliasdešimties kasdien kalbančių balsų.

* * *

Prie šį šeštadienį, lapkričio 27 d., minimos Vatikano radijo laidų lietuvių kalba pradžios 70 metų sukakties buvo priderintas ketvirtadienį, lapkričio 25 d. Kaune vykęs ilgamečio mūsų redakcijos vadovo monsinjoro Kazlausko minėjimas ir Lietuvoje išleistos knygos apie jį pristatymas.

Kaip iš Kauno praneša mūsų bendradarbė Svetlana Adler-Mikulėnienė, minėjimą surengė ir knygą išleido Pasaulio lietuvių centras, bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu bei Istorine LR prezidentūra. Kartu su kitais garbingais svečiais šventėje dalyvavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vysk. Jonas Ivanauskas, mons. Alfonsas Svarinskas, kun. Vaclovas Aliulis, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, monsinjoro Vytauto Kazlausko artimieji.

Minėjimas prasidėjo Vytauto Didžiojo universitete, kur buvo atidaryta monsinjoro Vytauto Kazlausko vardo auditorija. Šventė tęsėsi Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje. Pasaulio lietuvių centro vadovas Valdas Kubilius pristatė Vatikano radijo ir jo lietuviškų laidų istoriją, buvo skaitomos ištraukos iš knygos apie monsinjorą Vytautą Kazlauską. Pažinojusieji monsinjorą dalijosi prisiminimais.

* * *

Nors tai galbūt visiškai atsitiktinis sutapimas, bet vis dėlto sunku nepastebėti, kad Vatikano radijo lietuviškosios laidos žengia į savo istorijos 71-osisus metus tą pačią dieną, kai Bažnyčia pradėdama Adventą žengia į naujus liturginius metus. Pradėdami naujus metus, mūsų laidose įvedame naują savaitinę skiltį – antradieniais artimiausią pusę metų laidose kalbėsime apie „atrastąjį Vatikano II Susirinkimą“. Kas buvo Vatikano II Susirinkimas? Ko siekė Susirinkimo Tėvai reformuodami Bažnyčią? Griovė sena ir kūrė nauja? Ar tai kas nekintama bandė permąstyti naujomis žmonijos gyvenimo sąlygomis? Apie tai – Popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesoriaus tėvo Dariuszo Kowalczyko SJ trumpi, maždaug dviejų minučių trukmės pamąstymai, kurių kviečiame klausytis mūsų antradienio vakaro laidose ir kartojimuose trečiadienio rytą. Pirmoji dalis jau šį antradienį, lapkričio 30 d. (jm)