Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos sesijoje paminėtas 30 metų jubiliejus

Šiemetinėje Europos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) rudens sesijoje paminėtas 30 metų jubiliejus. Šia proga lapkričio 24 dieną Briuselyje buvo surengta konferencija-debatai, į kuriuos įvedė Roterdamo arkivyskupas Adrianus van Luyn, COMECE pirmininkas, o pratęsė Jacques Delors, buvęs Europos Komisijos pirmininkas (1985-1994) ir arkivyskupas Salvadore Fisichella, Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos pirmininkas.

Arkivyskupas van Luyn priminė vieną iš Europos integracijos tėvų Robertą Šumaną, kuris prieš 60 metų, 1950-aisiais Paryžiuje, pristatė bendros Europos idėją ir idealą, tikėdamas, jog taika pasaulyje bus išsaugota tik su kūrybingomis pastangomis, proporcingai atsveriančiomis pavojus taikai. Reikėjo daugybės kūrybingų pastangų, kad karingos Europos tautos, per paskutinįjį šimtmetį pradėjusios daug mažų ir du pasaulinius karus, pasuktų susitaikymo ir taikos keliu.

1959 metais, popiežius Jonas XXIII sušaukė Vatikano II Susirinkimą, kad Bažnyčia suprastų kaip atsiliepti į modernaus pasaulio iššūkius, interpretuotų laiko ženklus. Čia galima įžvelgti paralelę tarp popiežiaus ir Roberto Šumano: abu jie stengėsi atsakyt į savo laiko iššūkius.

Vatikano II Susirinkime buvo pasakyta, jog ne tik Bažnyčia nori lydėti žmonių visuomenę, bet ir pati priimti pagalbą iš pasaulio, gerbiant abipusę autonomiją bendradarbiauti. Štai tokia nuostata, pasak Roterdamo arkivyskupo, buvo COMECE sukūrimo prielaida.

Kaip rodo vieno iš COMECE bendradarbių parengta trumpa istorinė apybraiža, COMECE plėtotė sutapo su Europos integracijos projekto plėtra. 1950 metais popiežius Pijus XII sveikino Šumano deklaraciją, o 1957 metų Romos sutarčių pasirašymą pavadino „svarbiausiu įvykiu Amžinojo Miesto moderniojoje istorijoje“. 1963 metais Briuselyje buvo atidarytas „Katalikų informacijos biuras Europai“, kuris turėjo informuoti įvairias suinteresuotas Bažnyčios organizacijas apie Europos institucijų veiklą. 1970 metais buvo paskirtas pirmasis Šventojo Sosto nuncijus Briuselyje. 1976 metais biuras tapo „Katalikų sielovadine Europos informacijos tarnyba“, turėjusia informuoti vyskupų konferencijas apie Europos integracijos procesus. O po 1979 metais pirmąsyk surengtų Europos parlamento rinkimų, nuspręsta įsteigti tokią instituciją, kuria šiandien yra COMECE. Oficialaus įsteigimo data yra 1980 metų kovo 3 diena. Tačiau institucija vystėsi toliau, augdama lygiagrečiai su Europos Sąjungos augimu, iš informavimo tarnybos tapdama dialogo su Europos Sąjungos institucijomis partneriu.

Pasak arkivyskupo van Luyn, COMECE vertina Europos Sąjungos procesus remdamasi keturiais principais, kurie, tam tikra prasme, yra virš paskiros politinės ar ekonominės tvarkos, bet greičiau susieti su pačia žmogaus egzistencija. Tai kiekvieno žmogaus orumo, bendrojo gėrio, subsidiarumo ir solidarumo principai. Iš kitos pusės, COMECE stengiasi apmąstyti Bažnyčią Europoje: kodėl Bažnyčių Europoje vaidmuo nyksta, kodėl didelė dalis kultūrinio, politinio, intelektualinio elito Bažnyčiai yra abejinga arba priešinga. Iš šio apmąstymo, kuriame reikia ir sąžiningos savikritikos, kyla klausimas: kokį indėlį krikščionys gali duoti šiandieninei Europai? Vienas iš atsakymų yra kultūrų ir religijų dialogas, be kurio sunku įsivaizduoti solidarią ir teisingą tvarką. (rk)