Popiežiaus kelionė į Zagrebą: „Kartu Kristuje“

Kroatijos vyskupai patvirtino, jog popiežius Benediktas XVI ateinančiais metais lankysis Kroatijoje ir patikslino būsimos apaštališkosios kelionės datas. Šventasis Tėvas lankysis Kroatijoje dvi dienas, šeštadienį, birželio 4, ir Šeštinių sekmadienį, birželio 5, kai Bažnyčios liturgijoje minimas Kristaus Žengimas į Dangų. Apie būsimą popiežiaus kelionę į Kroatiją, kuri bus pastoracinio pobūdžio, prieš tris savaites Zagrebe surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Kroatijos prezidentas Ivo Josipovič, Zagrebo arkivyskupas kardinolas Josip Bozanič ir Kroatijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Marin Srakič.

Kroatijos vyskupų konferencijos Nuolatinė taryba antradienį patikslino planuojamos kelionės datas pranešdama, kad popiežius aplankys Zagrebą Kroatijos katalikiškų šeimų nacionalinės dienos proga ir pasimels prie palaimintojo kardinolo Aloyzo Stepinac kapo. Kroatijos katalikiškų šeimų nacionalinės dienos ir popiežiaus Benedikto XVI Apaštališkosios kelionės į Kroatiją tema bus „Kartu Kristuje“. Tiksli Popiežiaus kelionės programa bus paskelbta ateityje. Ją su Šv. Sosto atstovais derins Kroatijoje sudarysima oficiali valstybinė pasirengimų būsimam popiežiaus vizitui komisija, kurioje bendradarbiaus Kroatijos vyriausybės ir Vyskupų konferencijos atstovai.

Benedikto XVI apsilankymas bus ketvirtas popiežių vizitas į Kroatiją po trijų Garbingojo Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkųjų kelionių 1994, 1998 ir 2003 metais. Antrosios kelionės Kroatijoje metu 1998 m. spalio 3 dieną lenkas popiežius paskelbė Zagrebo kardinolą Stepinac Bažnyčios palaimintuoju.

Aloyzas Stepinac gimė 1898 metų gegužės 8 dieną Krašiče. Jis buvo įšventintas kunigu 1930 metais Romoje, po ketverių metų konsekruotas Zagrebo arkivyskupo koadiutoriumi, nors tuomet buvo tik 36 metų ir, mirus arkivyskupui Bauer, tapo Zabrebo arkivyskupu 1937 metų gruodį. Per Antrąjį pasaulinį karą palaimintasis tiesiogiai ir netiesiogiai padėjo išgelbėti tūkstančius serbų, žydų ir čigonų, tačiau komunistinis Jugoslavijos režimo teismas, apkaltinęs bendradarbiavimu su Kroatijos serbus žiauriai naikinusiu fašistiniu Ante Pavelič režimu, priverstiniu ortodoksų krikštijimu, kaip ir pasipriešinimu komunistiniam režimui, jį 1946 metais nuteisė 16 metų kalėjimo bausme. Šv. Sostas labai griežtai sukritikavo arkivyskupo suėmimą ir, Pijaus XII žodžiais, „liūdniausią teismą“. Nuteistam arkivyskupui Stepinac po šešerių metų kalėjimo buvo sušvelninta bausmė iki ištrėmimo į gimtąjį Krašič, kur jis iki mirties buvo laikomas namų arešte. Pijus XII belaisvį ganytoją paskyrė kardinolu 1953 metais, tačiau valdžia šio skyrimo nepripažino ir neleido jam 1958 metais išvykti į popiežių Joną XXIII išrinkusią konklavą. Zagrebo arkivyskupas kardinolas Aloyzas Stepinac mirė eidamas 62 gyvenimo metus 1960 metų vasario 10-tą dieną ir, vykdant jo valią, buvo palaidotas Zagrebo katedroje.

Kardinolas Stepinac amžininkų buvo laikomas ne tik švento ir teisingo gyvenimo žmogumi, bet ir tikėjimo kankiniu, nors mirdamas jis nepraliejo kraujo tiesiogine prasme. Jo šventumo kanoninė byla buvo pradėta 1980 metais. Visas bylos dėmesys buvo skirtas kardinolo gyvenimui ir dorybėms, tačiau pastebėjus, kad yra galimas kankinystės pagrindas, 1995 metais buvo nuspręsta pravesti papildomą procesą. Šventųjų skelbimo kongregacijos Teologijos konsultorių posėdyje 1997 metais ir Kardinolų sesijoje 1998 metais buvo patvirtinta, jog pagal XVIII amžiuje kanonines šventųjų skelbimo procedūras reformavusio popiežiaus Benedikto XIV mokymą, kardinolas Stebinac tikrai mirė kankinio mirtimi. Byla dėl kankinystės buvo užbaigta 1998 metų liepos 3 dieną dalyvaujant popiežiui Jonui Pauliui II, kai buvo paskelbtas Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretas, patvirtinęs kardinolo Aloyzo Stepinac kankinystę “ex aerumnis carceris”, t.y. mirtis nuo kankinimo kalėjime. (sk)