Trečiosios konsistorijos kardinolai: De Paolis, Sardi ir Monterisi

Trečiojoje popiežiaus Benedikto XVI kardinolų skyrimo konsistorijoje tautiniu požiūriu didžiausią persvarą turi italai. Net 10 iš 24 būsimų kardinolų yra Apeninų pusiasalio šalies atstovai ir išskyrus tik vieną jų, Sicilijos primą Paolo Romeo, visi kiti tarnauja Romos kurijoje. Šioje laidoje pristatysime tris būsimus kardinolus iš Italijos: Velasio de Paolis, Apaštalų Sosto ekonominių reikalų prefektūros prezidentą, Paolo Sardi, Šv. Romos Bažnyčios Vicekamerlengą ir Francesco Monterisi, Šv. Pauliaus bazilikos už Mūrų arkikunigą.

75 metų arkivyskupas Velasio de Paolis jau dvejus metus yra Apaštalų Sosto ekonominių reikalų prefektūros prezidentas. Jam, kaip vyriausiajam Šv. Sosto ir jai pavaldžių administracijų auditoriui, kardinolystė priklauso pagal einamas Prefektūros prezidento pareigas. Tačiau visai neseniai, dar šią vasarą, popiežius Benediktas XVI arkivyskupui De Paolis pavedė taip pat kitas papildomas ir labai atsakingas delegato Kristaus Legionierių kunigų kongregacijai pareigas. Popiežiaus suteiktais labai plačiais įgaliojimais, arkivyskupui de Paolis pavesta atstatyti Kristaus Legionierių orumą, kurį skandalingai pažeidė dabar jau miręs kongregacijos steigėjas, ir, kol bus iš esmės persvarstyta kongregacijos charizma, vadovauti legionieriams popiežiaus vardu.

Būsimas kardinolas Velasio de Paolis gimė Lacijaus regiono Sonnino miestelyje, esančio už šimto kilometrų į pietus nuo Romos ir jau daugiau kaip 50 metų yra šv. Karolio misionierių kongregacijos vienuolis. Didžiąją dalį kunigystės jis praleido Romos katalikiškų universitetų Bažnyčios teisės katedrose, yra buvęs Popiežiškųjų Grigaliaus universiteto profesorius ir Urbono universiteto kanonų teisės fakulteto dekanas. 2003 metais popiežius Jonas Paulius II jį paskyrė Apaštališkosios Signatūros Aukščiausiojo Tribunolo sekretoriumi. Jį vyskupu konsekravo Kardinolų Kolegijos dekanas Angelo Sodano. Velasio de Paolis vyskupiškas moto yra „Teisingumas meilėje“.

Kitas būsimas kardinolas Paolo Sardi, buvęs ilgametis Valstybės sekretoriato darbuotojas ir popiežių kalbų rašytojas, šiuo metu eina Šventosios Romos Bažnyčios Vicekamerlengo pareigas. Tai yra svarbi Apaštalų Sosto pareigybė, kurios prireikia tik laikinai, retais, o nūdieną ir neilgai trunkančiais sosto vakavimo laikotarpiais, t.y. nuo vieno popiežiaus mirties iki kito išrinkimo. Paskutinį sykį tai buvo prieš penkerius metus, kai mirė popiežius Jonas Paulius II ir po 17 dienų buvo išrinktas Benediktas XVI. Mirus popiežiui netenka pareigų visi Romos kurijos vadovai, išskyrus Kamerlengą, jo pavaduotoją ir dar kelias išimtis. 2005 metais Vicekamerlengas Paolo Sardi asistavo atliekant svarbius notarinius aktus, pavyzdžiui sudarant oficialią popiežiaus Jono Pauliaus II mirties pažymą, užplombuojant mirusio popiežiaus namus ir juos vėl atidarant naujajam popiežiui.

Šiaurės Italijos Ricaldone miestelyje 1934 metais gimęs arkivyskupas Sardi yra buvęs Šventojo Sosto Valstybės sekretoriato nuncijus ypatingiems pavedimams ir Šventojo Sosto nunciatūrų darbuotojas. Prieš dvejus metus Šv. Tėvas jį paskyrė Suverenaus Karinio Maltos Ordino globėju, tai yra į pareigas, į kurias, pagal Ordino statutą, skiriamas kardinolas. Romos mieste įsikūręs ir nepriklausomos valstybės pagrindais veikiantis Maltos Ordinas yra krikščioniška humanitarinė organizacija, visame pasaulyje, bet ypač skurstančiuose regionuose išlaikanti ligonines, prieglaudas, vaikų ir senelių namus, ambulatorijas, greitosios pagalbos tarnybas. Globėjo pareigose Paolo Sardi rūpinsis Maltos Ordino ir jo narių dvasiniais reikalais bei gerais Ordino ryšiais su Šventuoju Sostu.

Arkivyskupas Francesco Monterisi, naujasis Šv. Pauliaus bazilikos už Mūrų arkikunigas, lapkričio 20 dieną taps kardinolu kartu su kitais 23 arkivyskupais ir kunigais, tačiau jis išsiskiria iš daugumos kardinolų tuo, kad kaip retas kitas yra susipažinęs su Kardinolų Kolegijos veikimu ir jos nariais. 12 metų jis buvo Vyskupų kongregacijos sekretorius ir „ex officio“ Kardinolų Kolegijos sekretorius. Šiose pareigose jis padėjo parengti keturias kardinolų skyrimų konsistorijas, paskutiniąsias dvi Jono Pauliaus II ir pirmąsias dvi Benedikto XVI. Jų metu buvo paskirta iš viso 112 kardinolų. Be to, būdamas Kardinolų Kolegijos sekretoriumi, jis dalyvavo, tik žinoma be balsavimo teisės, 2005 metų konklavoje.

76 metų Francesco Monterisi yra kilęs iš Apulijos, pietinio Italijos regiono prie Adrijos jūros, Barletos miesto. Jis perėjo į tarnystę Romos kurijoje po ilgų metų patirties Šv. Sosto diplomatinėje tarnyboje. Atitarnavęs Pro-nuncijumi Korėjoje sugrįžo 1987 metais į Valstybės sekretoriatą, tačiau 1993 metais vėl išvyko į užsienį, šį sykį kaip pirmasis Apaštališkasis Nuncijus Bosnijoje Hercegovinoje. Jau daugiau kaip prieš metus popiežius Benediktas XVI jį paskyrė Šv. Pauliaus bazilikos už Mūrų arkikunigu. „Fortitudo mea Dominus“, „Viešpats mano stiprybė“, tvirtina savo heraldinio ženklo skyde būsimas kardinolas Francesco Monterisi. (sk)