Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba ruošiasi 50 metų jubiliejui
Lapkričio 17 dieną Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba minės 50 metų jubiliejų.
1960 metų birželio 5-ąją dieną popiežius Jonas XXIII Motu Proprio „Superno Dei Nutu“
įsteigė vienuolika komisijų, kurios pradėjo ruošti Vatikano II Susirinkimą, o taip
pat Krikščionių vienybės sekretoriatą.
1988 metais Jonas Paulius II apaštaline
konstitucija „Pastor Bonus“ sekretoriatą pertvarkė į Popiežiškąją krikščionių vienybės
tarybą.
Dabartinis šios Tarybos pirmininkas arkivyskupas Kurt Koch yra penktasis
institucijos vadovas. Jubiliejiniame minėjime dalyvaus jo pirmtakas, Popiežiškosios
krikščionių vienybės tarybos pirmininkas emeritas kardinolas Walter Kasper. Prieš
pastarąjį Tarybai, o dar anksčiau sekretoriatui, vadovavo kardinolai Edward Cassidy,
Johannes Willebrands ir Agostino Bea, kuris buvo pirmasis sekretoriato vadovas.
50
metų jubiliejus bus paminėtas Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos plenarinės
sesijos, vyksiančios lapkričio 15-19 dienomis, metu. Sesijos tema - „Link kito ekumenizmo
etapo“. Jubiliejinius pranešimus skaitys Kenterberio arkivyskupas, Pasaulinės anglikonų
Komunijos garbės primas ir Anglijos Bažnyčios vadovas Rowan Williams ir Pergamo ortodoksų
metropolitas Ionnnis, atstovaujantis Konstantinopolio ekumeniniam patriarchatui.
*
Popiežiškoji
krikščionių vienybės taryba vykdo du uždavinius. Pirma, kartu su kitomis Romos Kurijos
dikasterijomis katalikų Bažnyčios viduje skleidžia autentišką ekumeninę dvasią, kaip
tai apibrėžta Vatikano II Susirinkimo deklaracijoje „Unitatis redintegratio“ ir 1993
metais išleistame „Ekumenizmo principų ir normų taikymo vadove“.
Tuo pat metu
Taryba palaiko ryšius ir dialogą su kitomis Bažnyčiomis ir bendruomenėmis, jų asociacijomis,
pavyzdžiui, su Ekumenine Bažnyčių taryba, kuri jungia beveik pusketvirto šimto Bažnyčių,
bendruomenių, judėjimų, dažniausiai protestantiškos kilmės, bet taip pat ortodoksų.
Taryba
rūpinasi teologiniu dialogu, kartais trunkančiu jau dešimtmečiais, su ortodoksais,
anglikonais, metodistais, liuteronais, reformatais, baptistais ir kt.
Tokiu
būdu, nekalbant apie tai, jog užmezgami broliški geros kaimynystės ryšiai, tirpdomos
šimtametės nuoskaudos ir šalinami neigiami stereotipai, buvo pasiekta bendrų susitarimų
dėl klausimų, kurie skaldė Bažnyčias šimtmečius. Antai, 1998 metais katalikų Bažnyčia
ir Pasaulinė liuteronų federacija paskelbė „Bendrą deklaraciją dėl Nuteisinimo doktrinos“.
Tai iš tikro reikšmingas pasiekimas, atsiminus, kad Nuteisinimo doktrina buvo viena
iš pagrindinių temų, dėl kurios išsiskyrė Martyno Liuterio ir tuometinių katalikų
Bažnyčios autoritetų požiūriai, o vėliau šis konfliktas virto vienas kito pasmerkimo
deklaracijomis. (rk)