Sekmadienio vidudienio malda. „Dievas nieko neatstumia“

Sekmadienio vidudienio maldos proga sakytoje kalboje popiežius komentavo tądien Evangelijoje girdėtą pasakojimą apie Jėzaus susitikimą Jeriche su muitininkų viršininku Zachiejumi ir apie pastarojo atsivertimą.

Evangelistas Lukas skiria ypatingą dėmesį Jėzaus gailestingumui. Jo pasakojime aptinkame keletą epizodų, išryškinančių gailestingąją meilę. Kristus sako, jog jis atėjo gelbėti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių. Tarp Lukui būdingiausių pasakojimų yra pasakojimas apie Zachiejaus atsivertimą, skaitytas šio sekmadienio liturgijoje.

Dievas nieko neatstumia, nei vargšų, nei turtingųjų. Dievas nepaiso mūsų žmogiškojo požiūrio į kitus žmones, bet kiekviename žmoguje mato sielą, kurią reikia išgelbėti. Ypatingai brangios jam tos sielos, kurias žmonės laiko žuvusiomis arba kurios pačios apie save mano, kad jos pasmerktos. Jėzus Kristus, Įsikūnijęs Dievas, parodo nusidėjėliui savo begalinį gailestingumą. Tačiau tai nereiškia, kad būtų sumenkintas pats nuodėmės rimtumas. Kristus nori išgelbėti nusidėjėlį, siūlo jam galimybę atsiteisti, viską pradėti iš naujo, atsiversti. Kitoje Evangelijos vietoje Jėzus sako, kad turtuoliui labai sunku įteiti į Dangaus Karalystę. Zachiejaus atveju kaip tik matome, kad įvyksta neįmanomas dalykas. Jis, - komentuoja šv. Jeronimas, - atidavė visus savo turtus ir iš karto jis buvo apdovanotas kitais turtais – lobiu danguje.

Brangūs bičiuliai, - sakė popiežius, - Zachiejus priėmė Jėzų ir atsivertė, nes Jėzus pirmas jį priėmė. Nepasmerkė jo, atsiliepė į jo išganymo troškimą. Melskime Mergelę Mariją, kad ir mus aplankytų Josios Dieviškasis Sūnus ir kad Jo meilės atnaujinti ir mes būtume gailestingi kitiems žmonėms. (jm)