Paskelbta Dohos konferencijos deklaracija

Spalio mėnesį Katare buvo surengta VIII-oji Dohos tarpreliginio dialogo konferencija, prie kurios prisidėjo Dohos tarpreliginio dialogo centras, Kataro užsienio reikalų ministerija ir Kataro Universitetas. Dohos konferencijos, rengiamos nuo 2003 metų, yra reikšminga iniciatyva musulmonų pasaulyje, kuria trokštama „konstruktyvaus dialogo tarp skirtingų tikėjimų sekėjų“, su abipuse pagarba ir pažinimu, ne vien jų pačių, bet visų naudai.

Šiais metais konferencijoje, vykusioje spalio 19-21 dienomis, dalyvavo apie 220 dalyvių iš 58 šalių, musulmonai, krikščionys ir žydai. „Naujos kartos auginimas su vertybių ir tradicijos pamatu: religinės perspektyvos“ buvo pagrindinė tema, kuri skaidėsi į kitas tris mažesnes: apie šeimą, apie ugdymo institucijas ir žiniasklaidą, apie atsakingo religingumo ugdymą.

Po konferencijos buvo paskelbta deklaracija, kurioje religinės bendruomenės kviečiamos siekti kelių tikslų: remti šeimą, visuomenės ląstelę ir vietą, kurioje vaikai išmoksta dialoguoti ir bendradarbiauti; padėti mokykloms, socialinėms institucijoms ir žiniasklaidai skleisti tarpreliginį ir tarpkultūrinį jautrumą, kartu su pagarba skirtumams; ugdyt tokį religingumą, pačių bendruomenių kulto vietose, kuris jaunuoliams duotų atsakomybės jausmą už gailestingumo ir bendradarbiavimo vertybių diegimą, lokaliai ir globaliai.

Katalikų delegacijai vadovavo arkivyskupas Pier Luigi Celata, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos sekretorius. Jis priminė katalikišką ugdymo sampratą: pirmoji ugdymo vieta yra šeima, pirmieji ugdytojai yra tėvai. Mūsų visuomenėse mokykla yra privilegijuota ugdymo priemonė, tačiau ne vienintelė. Religinės bendruomenės teikia religinę formaciją, kuri yra integrali žmogaus formacijos dalis. Katalikų Bažnyčia ugdymą suvokia kaip teisę ir pareigą jaunuolių gyvenime įnešti Jėzaus Kristaus dvasią, tačiau tuo pat metu ji siūlo savo patirtį visiems, kurie ieško integralaus asmens išsivystymo, visuomenės gėrio ir žmoniškesnio pasaulio. Be atsivėrimo transcendencijai, be jokios užuominos apie Dievą asmenys praranda tvirtą bendro sambūvio etinį pagrindą. Arkivyskupas Celata taip pat pabrėžė, kad religinė perspektyva apeliuoja į jaunuolių protą: tikėjimo dovana yra grindžiama racionaliai ir apsaugo ją nuo perdėtų emocijų, kaip ir nuo fundamentalizmo ir prievartos. Todėl nereikia baimintis jaunuolių abejonių ir laisvės poreikio – tai sąlygos aiškiam ir giliam tikėjimui. (rk)