VDU vieša paskaita “Mirtis... o kas toliau?"

Spalio 27 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko tradicinė, kas mėnesį, rengiama paskaita „Kapeliono tema“: „MIRTIS... O kas toliau? Reinkarnacija, prisikėlimas, o gal... nieko“. VDU kapelionas kun. Linas Šipavičius pakvietė mintimis pasidalinti VDU dėstytoją lic. Valdą Mackelą. Lektorius apžvelgė žmogaus požiūrį į mirtį išskirdamas kelias stadijas: atmetimas, pyktis – kodėl aš ir kaltinimas, derybos, depresija, susitaikinimas. Lic. V. Mackela atkreipė dėmesį, kad „mirties ekspertų“ nėra, tačiau žmogus išgyvenęs klinikinę mirtį pasikeičia – nustoja rūpintis materialiais dalykais, nustoja bijoti mirties ir pradeda gyventi dėl kitų.

Lektorius ragino pamąstyti apie maldą, kurioje prašoma Dievo apsaugoti nuo staigios ir netikėtos mirties. Ar mes norėtume ilgos, kankinančios ir lauktos mirties? Turime suprasti, kad mirtis yra perėjimas į kitą etapą, todėl jai reikia pasiruošti. Jeigu žmogus bijo mirties – reiškia, kad yra problemų jo dvasiniame gyvenime – galbūt jau laikas išpažinčiai. Reikia atpažinti mirties baimes, nes jų formos yra įvairios pvz. baimė skristi lėktuvu, vandens baimė, nes tai gali vesti į mirtį.

Reinkarnaciją lektorius įvardino kaip vieną iš baisiausių dalykų, kas galėtų nutikti, nes gyvenimas siejamas tik su gyvenimu čia žemėje, kuris kaip uždaras ratas, neturintis išėjimo, tarsi „kurso kartojimas“. Remdamasis V. Franklio knyga „Žmogus ieško prasmės“ lektorius akcentavo, kad gyvenimo prasmės klausimas būna svarbesnis už išlikimą. Žmogaus branda atpažįstama tada, kai jis sąmoningai pradeda kelti klausimą apie mirtį ir pomirtinį gyvenimą. Reikia suprasti, kad po mirties išsinešame tiek, kiek duodame, tik tiek, kiek sugebėjome mylėti.

S. Adler-Mikulėnienė