Sekmadienį Benediktas XVI uždarė Artimųjų Rytų Bažnyčioms skirtą Vyskupų Sinodą ir pranešė apie šaukiamą naują Sinodo asamblėją. Ji vyks 2012 metais ir bus skirta naujajam evangelizavimui.

Sekmadienio rytą popiežius Benediktas XVI Šv. Petro bazilikoje aukojo Artimųjų Rytų Bažnyčioms skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos uždarymo Mišias.

Šį rytą iš Sinodo posėdžių salės atėjome „į šventyklą melstis“, dėl to ir mus tiesiogiai liečia Jėzaus papasakotas palyginimas apie fariziejų ir muitininką, kurį, užrašytą evangelisto Luko, šiandien girdėjome. Ir mums, prisiminus tai ką nuveikėme šiomis dienomis, gresia pagunda girtis kaip fariziejus savo nuopelnais. Tačiau, kad malda kiltų į dangų, ji turi išsiveržti iš nuolankios širdies. Tad ir mes, užbaigdami šį neeilinį bažnytinio gyvenimo įvykį, dėkokime Dievui visų pirma ne už tai ką mes padarėme, bet už malones, kuriomis Jis mus apdovanojo. Pripažinkime, kad esame silpni, kad mus reikia Jo pagalbos, gailestingumo ir malonės. Tik šitaip galėsime „eiti į namus“ tikrai praturtėję, teisesni, pajėgesni eiti Viešpaties keliais.

Šiandien uždaromos Vyskupų Sinodo asamblėjos metu stengėmės nuolat atsiminti pirmąją krikščionių bendruomenę, aprašytą Apaštalų darbuose: „Visi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos“ (Apd 4,32). Tą pati šiomis dienomis išgyvenome ir mes, dalindamiesi Artimųjų Rytų krikščionių vargais ir džiaugsmais, rūpesčiai ir viltimis. Išgyvenome taip skirtingų ir įvairių regiono Bažnyčių vienybę.

Į Artimųjų Rytų krikščionis, - tęsė homiliją Šventasis Tėvas, - šiandien kreipiamės Jėzaus žodžiais: „Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums karalystę!“ (Lk 12,32). Nors Artimųjų Rytų krikščionių skaičius nedidelis, jiems skirta misija skelbti Dievo meilės žmogui Gerąją Naujieną, skelbti tą meilę, kuri buvo apreikšta Jėzaus Kristaus asmenyje Šventojoje Žemėje. Šitas išganymo Žodis, sustiprintas sakramentų malone, ypatingai veiksmingai skamba tose vietose, kuriose Dievo Apvaizdos veikimu jis buvo užrašytas. Tai vienintelis Žodis, galintis nutraukti užkerėtą smurto, neapykantos ir keršto seką. Iš taikos su Dievu ir su žmonėmis nuskaistintų širdžių gali gimti vietinės, nacionalinės ir tarptautinės taikdariškos iniciatyvos. Tai visos tarptautinės bendruomenės užduotis, o krikščionys, būdami pilnateisiai savo visuomenių piliečiai, gali prie jų prisidėti palaiminimų dvasia ir tapti taikdariais ir susitaikinimo apaštalais visų labui.

Per ilgai Artimuosiuose Rytuose tęsiasi konfliktai, karai, smurtas ir terorizmas, - sakė popiežius. Taika, būdama Dievo dovana, kartu yra ir geros valios žmonių pastangų rezultatas, taip pat ir nacionalinių bei tarptautinių institucijų, ypač valstybių, labiausiai angažuotų į taikos paieškas pastangų vaisius. Taika yra įmanoma. Taikos reikia nedelsiant siekti. Taika yra būtina žmogaus asmens orumui derančio ir su visuomenės pašaukimu suderinamo gyvenimo sąlygą. Taika taip pat yra pati veiksmingiausia priemonė žmonių emigracijai iš Artimųjų Rytų stabdyti. „Melskite taikos Jeruzalei“ – sako psalmė (122,6). Melskimės už taiką Šventojoje Žemėje. Melskimės už taiką Artimuosiuose Rytuose, įsipareigodami siekti, kad pasklistų kuo plačiau po pasaulį šita geros valios žmonėms Dievo skirta dovana.

Kitas indėlis, kuriuo krikščionys gali pasitarnauti savo visuomenėms, - pridūrė popiežius, - tai ugdymas sąžinės ir religijos laisvės – vienos pagrindinių žmogaus asmens teisių, kurias kiekviena valstybė privalo visada gerbti. Daugelyje Artimųjų Rytų šalių kulto laisvė garantuota, tačiau netrūksta ir situacijų, kur religijos laisvė labai apribota. Būtina plėsti šitos laisvės akiračius ir visų religinių bendrijų nariams sudaryti sąlygas visiškai nevaržomai išpažinti savo tikėjimą. Šia tema turėtų kalbėtis visų pirma krikščionys ir musulmonai. Sinodo tėvai labai aiškiai pabrėžė šitokio dialogo būtinumą.

Sinodo asamblėjos darbų metu dažnai buvo kalbama apie būtinumą iš naujo skelbti Evangeliją tiems žmonėms, kurie su ja menkai susipažinę arba yra atitolę nuo Bažnyčios. Panašiai kaip daugelyje tradiciškai krikščioniškų šalių, ir Artimuosiuose Rytuose reikalingas naujasis evangelizavimas. Popiežius priminė, kad kaip tik tuo tikslu neseniai buvo įkurta Popiežiškoji naujojo evangelizavimo taryba, o taip pat pranešė apie savo sprendimą 2012 metais sušaukti naują Vyskupų Sinodo eilinę generalinę asamblėją. Jose tema: „Nova evangelizatio ad christianam fidem tradendam” („Naujasis evangelizavimas krikščionių tikėjimo perdavimui“).

Po Mišių popiežius Benediktas XVI vadovavo tradicinei sekmadienio vidudienio maldai. Iš apaštališkųjų rūmų bibliotekos lango kreipdamasis į Šv. Petro aikštėje buvusius maldininkus popiežius dar kartą kalbėjo apie ką tik užsibaigusį Artimųjų Rytų Bažnyčioms skirtą Sinodą, o taip pat priminė, jog šį sekmadienį visoje Bažnyčioje minima Pasaulinė misijų diena. (jm)