Šeštadienio rytą Dievo tarnaitė Alfonsa Clerici buvo paskelbta palaimintąją

Italijos šiaurinėje dalyje, Vercelli katedroje popiežiui Benediktui XVI atstovavo bei apeigoms vadovavo arkivyskupas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.

Alfonsa gimė 1860 vasario 14 d. netoli Milano, Lainate miestelyje. Ji buvo pirmagimė dešimties vaikų šeimoje. Baigusi pradinę mokyklą, išvyko mokytis į Monzos Brangiausiojo Kraujo kolegiją, kur 1897 metais įgijo aukštesniųjų klasių mokytojos diplomą bei grįžo į gimtąjį Lainate miestą mokytojauti. Dar besimokydama kolegijoje aiškiai suvokė pašaukimą pasišvęsti Dievui. Netrukus po studijų, 1883 įstojo į Monzos Brangiausiojo Kraujo vienuolyną. Į tą patį vienuolyną įstojo ir jos sesuo Bonaventūra. Taip pat du Alfonsos broliai pasirinko pašvęsto gyvenimo kelią.

Iš pradžių vienuolė Alfonsa toliau dirbo mokytoja, tačiau greitai buvo paskirta direktore. Vadovaudama institutui parodė ne tik didaktinius gebėjimus, bet taip pat išmintį ir administracinius gabumus. 1911 metai sesers Alfonsos gyvenime buvo ypatingi, nes arkivyskupas Teodoro Valere jai pavedė vadovauti Vercelli miesto mergaičių „Dievo Apvaizdos“ prieglaudai. Per 19 vadovavimo metų sesuo Alfonsa pertvarkė prieglaudos administraciją bei mergaičių žmogišką, dvasinę ir kultūrinę formaciją. Vienuolės ypatingas švelnumas, kantrumas bei begalinis gerumas net su sunkiausio charakterio mokinėmis, liudijo jos nuolatinę bendrystę su Dievu, tarnystę ir dvasinį bei materialinį artumą vargingiausiems ir kenčiantiems žmonėms. Alfonsai išmaldos dalinimas, paraginimų ir patarimų davimas buvo kelias į dvasinę artimo meilę. Kitos vienuolės paliudijo, kad iš artimo meilės darbų palaimintoji Alfonsa sėmėsi stiprybės. O didžiausias Alfonsos džiaugsmas būdavo gėriu atsakyti į patirtą blogį.

Palaimintoji sesuo Alfonsa Clerici mirė 1930 metų sausio 14 d. 1876 metais įkurta Brangiausiojo Kraujo kongregacija dabar turi 500 vienuolių, kurios darbuojasi Italijoje, Brazilijoje, Kenijoje, Rytų Timore. (kl)