Ką veikia kardinolai?

Lapkričio 20 dieną įvyks jau trečioji popiežiaus Benedikto XVI sušaukta kardinolų skyrimo konsistorija. Pirmąją savo pontifikato konsistoriją dabartinis popiežius sušaukė 2006 m. kovo 24 d. ir tąkart kardinoliškąsias insignijas įteikė 15 naujų Šventosios kolegijos narių. Antrąją konsistoriją Šventasis Tėvas sušaukė 2007 m. lapkričio 24 d. Tąkart buvo paskirti 23 nauji kardinolai.

Kardinolų kolegijai Bažnyčios gyvenime skirti du uždaviniai – vienas labai konkretus ir ne visiems kardinolams tenkantis – mirus popiežiui konklavoje rinkti naują Romos vyskupą ir apaštalo Petro įpėdinį; kitas – būti artimiausiais popiežiaus patarėjais. Būtent dėl šio vaidmens, kardinolų kolegiją kartais vadinama Bažnyčios „senatu“. Nors Bažnyčioje nėra tokios kolektyvinės institucijos, kurios popiežius privalėtų klausyti ar būtų jai pavaldus, tačiau senato terminas turbūt pakankamai vaizdžiai paaiškina Kardinolų kolegijos patariamąjį vaidmenį. Žodis „senatas“ nuskambėjo ir iš popiežiaus Benedikto XVI lūpų, kai jis 2006 m. sušaukė savo pirmąją konsistoriją. Apie patariamąjį Kardinolų kolegijos vaidmenį kalba ir Bažnyčios teisės kodekso 349 kanonas, nurodantis, jog kardinolų užduotis yra padėti popiežiui tvarkyti svarbiausius Bažnyčios gyvenimo reikalus. Kartais popiežius sušaukia uždaras kardinolų konsistorijas, kurių metų klausia kardinolų patarimo ypatingos svarbos bažnytinio gyvenimo reikalais.

Kalbant apie kardinolus kaip naujo popiežiaus rinkėjus, reikia priminti, jog Bažnyčios istorijos pradžioje Romos vyskupą rinkdavo patys romiečiai. Vėliau, kai Bažnyčia plėtėsi ir įgavo vis labiau institucinį pavidalą, naujojo Romos vyskupo rinkimas buvo deleguotas Romos kunigijai. Dar vėliau, antrojo Bažnyčios istorijos tūkstantmečio pradžioje, naujo Popiežiaus rinkimo privilegija palikta tik kardinolams. Jie atstovauja visuose kontinentuose gyvenančiai Bažnyčiai, tačiau pati kardinolų kolegijos institucija yra glaudžiai susijusi su Romos miestu. Kardinolai, kurių dauguma vadovauja vyskupijoms plačiajame pasaulyje, tuo pat metu yra ir Romos kunigijos nariai. Kiekvienas kardinolas Romoje turi savo titulinę bažnyčią arba diakoniją, keli kardinolai turi titulines Romos priemiesčių vyskupijas. (jm)