2010-10-16 17:32:02

Pasaulinė maisto diena. Popiežiaus laiškas FAO


Spalio 16 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos kalendoriuje yra minima Pasaulinė maisto diena. Daug iniciatyvų šiai dienai surengė JT Maisto ir Žemės ūkio organizacija (FAO).

Šiemetinės Pasaulinės maisto dienos tema buvo „Susivieniję prieš badą“. Badmiriavimas, nuolatinis alkis, nepakankama mityba vis dar tebėra nuolatiniai didelės žmonijos dalies, beveik milijardo asmenų palydovai.

*

Per FAO būstinėje Romoje vykusį Pasaulinės maisto dienos minėjimą nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas šioje organizacijoje arkivyskupas Renato Volante perskaitė popiežiaus Benedikto XVI laišką, kuriame buvo linkima ir viliamasi, jog kiekvienas turintis kompetenciją šioje srityje, nuo paskirų asmenų iki valstybių ir tarptautinių organizacijų, įsipareigos, kad kuo greičiau būtų pasiektas šis svarbus tikslas: žmonijos išlaisvinimas iš bado.

Šio tikslo siekimas, be abejo, vienys žmonijos šeimą, jei bus įkvėptas tiesos ir meilės, jei peržengs tiek natūralias, tiek žmogaus sukurtas kliūtis.

Svarbus žingsnis buvo tarptautinės bendruomenės neseniai prisiimtas įsipareigojimas užtikrinti teisę į vandenį, taip pat labai svarbią žmogui ir jo veiklai.

Norint įveikti badą, rašo Benediktas XVI, reikia įveikti skurdą. Ši kova su skurdu turi būti paremta ant tokios asmens idėjos, kuri apjungia tiek jo kūną, tiek dvasią. Šiandien yra tendencija vystimosi viziją apriboti žmogaus materialiniais poreikiais. Tačiau autentiškas asmens išsivystimas nėra tik „turėjimo“ pasekmė. Jis turi apimti ir vertybes, tokias kaip solidarumas, bendrasis gėris, brolybė.

Pasak Šventojo Tėvo, globalizacijos, įvairių interesų fragmentiškumo kontekste išmintinga pasiūlyti vystimosi modelį, kuris būtų įkvėptas solidarumo ir kreiptų link bendrojo gėrio. Šioje perspektyvoje didelę atsakomybę turi išsivysčiusios ir turtingos šalys.

*

Pasak Maisto ir Žemės ūkio organizacijos duomenų, badmiriaujančius gali suskirstyti i tris dideles grupes: kaimo vietovių vargšus, miestų vargšus ir katastrofų, sukeltų gamtos ar žmogaus, aukos. Badmiriavimas ar visų žmogui reikalingų medžiagų neturintis maitas lemia didelį vaikų mirtingumą, kenkia vystimuisi, tampa įvairių ligų priežastimi. Be šių tiesioginių pasekmių asmenims maisto trūkumas kelia socialinę įtampa, kuri nesunkiai virsti maištu, ypač kraštutinio skurdo sąlygomis. Taip neseniai įvyko Mozambiko sostinėje: valdžiai nustačius šiek tiek didesnes duonos kainas, gatvėse kilo susirėmimai, per kuriuos žuvo keli žmonės ir keli šimtai buvo sužeisti.

98 procentai badaujančių gyvena besivystančiose šalyse. O du trečdaliai iš jų septyniose šalyse: Bangladeše, Etiopijoje, Kinijoje, Indijoje, Indonezijoje, Pakistane, Kongo Demokratinėje Respublikoje.

Kaip kovoti su šiuo maisto trūkumu ir badavimu? Žinoma, pirmiausia jį pagaminti. Todėl be galo svarbūs tie žemės ūkio sektoriai, kurie tiekia bazinius maisto produktus: grūdus, ryžius, kukurūzus, pupas. Tačiau nūdienos liūdnas paradoksas yra tame, kad šiandien pasaulyje maisto pagaminama pakankamai. Jo pakaktų visiems. Tačiau daugybei žmonių jis nepasiekiamas. Todėl, pasak FAO pareigūnų, reikia globaliai maisto sistemai reikia geresnio valdymo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.

Ir vis dėlto gera žinia yra ta, kad per 2009 metus globalus stokojančių maisto asmenų skaičius sumažėjo ir manoma, kad ši mažėjimo tendencija išsilaikys ir šiais metais. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.