Spalio 16 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos kalendoriuje yra minima Pasaulinė maisto
diena. Daug iniciatyvų šiai dienai surengė JT Maisto ir Žemės ūkio organizacija (FAO).
Šiemetinės Pasaulinės maisto dienos tema buvo „Susivieniję prieš badą“. Badmiriavimas,
nuolatinis alkis, nepakankama mityba vis dar tebėra nuolatiniai didelės žmonijos dalies,
beveik milijardo asmenų palydovai.
*
Per FAO būstinėje Romoje vykusį
Pasaulinės maisto dienos minėjimą nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas šioje organizacijoje
arkivyskupas Renato Volante perskaitė popiežiaus Benedikto XVI laišką, kuriame buvo
linkima ir viliamasi, jog kiekvienas turintis kompetenciją šioje srityje, nuo paskirų
asmenų iki valstybių ir tarptautinių organizacijų, įsipareigos, kad kuo greičiau būtų
pasiektas šis svarbus tikslas: žmonijos išlaisvinimas iš bado.
Šio tikslo
siekimas, be abejo, vienys žmonijos šeimą, jei bus įkvėptas tiesos ir meilės, jei
peržengs tiek natūralias, tiek žmogaus sukurtas kliūtis.
Svarbus žingsnis
buvo tarptautinės bendruomenės neseniai prisiimtas įsipareigojimas užtikrinti teisę
į vandenį, taip pat labai svarbią žmogui ir jo veiklai.
Norint įveikti badą,
rašo Benediktas XVI, reikia įveikti skurdą. Ši kova su skurdu turi būti paremta ant
tokios asmens idėjos, kuri apjungia tiek jo kūną, tiek dvasią. Šiandien yra tendencija
vystimosi viziją apriboti žmogaus materialiniais poreikiais. Tačiau autentiškas asmens
išsivystimas nėra tik „turėjimo“ pasekmė. Jis turi apimti ir vertybes, tokias kaip
solidarumas, bendrasis gėris, brolybė.
Pasak Šventojo Tėvo, globalizacijos,
įvairių interesų fragmentiškumo kontekste išmintinga pasiūlyti vystimosi modelį, kuris
būtų įkvėptas solidarumo ir kreiptų link bendrojo gėrio. Šioje perspektyvoje didelę
atsakomybę turi išsivysčiusios ir turtingos šalys.
*
Pasak Maisto ir
Žemės ūkio organizacijos duomenų, badmiriaujančius gali suskirstyti i tris dideles
grupes: kaimo vietovių vargšus, miestų vargšus ir katastrofų, sukeltų gamtos ar žmogaus,
aukos. Badmiriavimas ar visų žmogui reikalingų medžiagų neturintis maitas lemia didelį
vaikų mirtingumą, kenkia vystimuisi, tampa įvairių ligų priežastimi. Be šių tiesioginių
pasekmių asmenims maisto trūkumas kelia socialinę įtampa, kuri nesunkiai virsti maištu,
ypač kraštutinio skurdo sąlygomis. Taip neseniai įvyko Mozambiko sostinėje: valdžiai
nustačius šiek tiek didesnes duonos kainas, gatvėse kilo susirėmimai, per kuriuos
žuvo keli žmonės ir keli šimtai buvo sužeisti.
98 procentai badaujančių gyvena
besivystančiose šalyse. O du trečdaliai iš jų septyniose šalyse: Bangladeše, Etiopijoje,
Kinijoje, Indijoje, Indonezijoje, Pakistane, Kongo Demokratinėje Respublikoje.
Kaip
kovoti su šiuo maisto trūkumu ir badavimu? Žinoma, pirmiausia jį pagaminti. Todėl
be galo svarbūs tie žemės ūkio sektoriai, kurie tiekia bazinius maisto produktus:
grūdus, ryžius, kukurūzus, pupas. Tačiau nūdienos liūdnas paradoksas yra tame, kad
šiandien pasaulyje maisto pagaminama pakankamai. Jo pakaktų visiems. Tačiau daugybei
žmonių jis nepasiekiamas. Todėl, pasak FAO pareigūnų, reikia globaliai maisto sistemai
reikia geresnio valdymo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.
Ir vis
dėlto gera žinia yra ta, kad per 2009 metus globalus stokojančių maisto asmenų skaičius
sumažėjo ir manoma, kad ši mažėjimo tendencija išsilaikys ir šiais metais. (rk)