Europos parlamentas imasi veiksmų skatinti religijos laisvę

Spalio 5 d. Europos parlamente (EP) vyko konferencija apie krikščionių persekiojimą, kurią organizavo EP konservatorių ir reformistų bei Europos žmonių partijos grupės kartu su Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija. Jos metu EP nariai Mario Mauro ir Konrad Szymanski pateikė deklaraciją EP, kurioje reikalaujama, kad religijos laisvė būtų įtraukta į Europos užsienio politiką, pridedant prie ES sutarčių su trečiosiomis šalimis saistančią sąlygą gerbti religijos laisvę.

Religijos laisvės pažeidimai nutinka visame pasaulyje ir paliečia maždaug 100 milijonų krikščionių kiekvienais metais. Pasak Open Doors International organizacijos, kuri kovoja prieš krikščionių persekiojimą, 2010 m. daugiausia pažeidimų prieš krikščionis įvyko: Šiaurės Korėjoje, Irane, Saudo Arabijoje, Somalyje, Maldyvuose, Afganistane, Jemene, Mauritanijoje, Laose ir Uzbekistane.

Konferencijoje pasisakė pagrindiniai šių krikščionių persekiojimų liudininkai iš viso pasaulio: Tomburo katalikų vyskupas Eduard Hiiboro Kussala iš pietų Sudano, Chaldėjų Kirkuko arkivyskupas Louis Sako iš Irako, Newman koledžo direktorius dr. T.M. Joseph iš Indijos ir Montagnard fondo prezidentas Kok Ksor iš Vietnamo.

EP narys Konrad Szymanski priminė, kad apie 75 procentai žuvusių dėl religinio persekiojimo priklauso krikščionių bendruomenėms, taigi krikščionys yra labiausiai persekiojama religinė grupė pasaulyje. Šiandien krikščionių kančios yra vis dar užmirštas nusikaltimas. Europos Sąjunga turi imtis atsakomybės ginti religijos laisvę visame pasaulyje.

Mario Mauro pabrėžė, kad per religijos laisvę ateina visos kitos laisvės: laisvė išreikšti ir išpažinti tikėjimą reiškia išvengti piktnaudžiavimo galia.

Šios konferencijos proga Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos sekretoriatas pristatė „Memorandumą apie religijos laisvę“, kuriame ne tik aprašyti krikščionims dažniausia pasitaikantys religijos laisvės pažeidimai, bet ir įtraukta 11 rekomendacijų adresuotų EP, Europos komisijai, Tarybai ir Europos išorinės veiklos tarnybai kaip prisidėti prie religijos laisvės plėtojimo ES užsienio santykiuose. Viena iš rekomendacijų ragina ES atkreipti dėmesį į kai kuriose šalyse galiojančius piktžodžiavimo prieš vyraujantį tikėjimą įstatymus, kurie naudojami religinių mažumų persekiojimui, ir raginti tas šalis panaikinti diskriminuojančius įstatymus. Memorandumas primena, kad teisė į religijos laisvę yra taip glaudžiai susijusi su kitomis pamatinėmis teisėmis, kad pagarba religijos laisvei yra kaip kitų pamatinių teisių laikymosi „testas“.

EP narių Mario Mauro ir Konrad Szymanski inicijuotą deklaraciją numatyta pateikti plenariniam posėdžiui artimiausių savaičių metu. Kad būtų priimta, ją per tris mėnesius turi pasirašyti 380 EP narių.

Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisija spalio 11 d. taip pat surengė seminarą Europos parlamento būstinėje, kurio tema „Islamas, krikščionybė ir Europa. Religijos laisvė Europos kaimynystėje: koks religinių veikėjų ir ES užsienio veiklos vaidmuo?“ (mb)