Šventojo Sosto diplomatų Jungtinių Tautų Organizacijoje pasisakymai apie kovą prieš skurdą ir pabėgėlių problemas

Šią savaitę du Šventojo Sosto diplomatai pasisakė tarptautinėse asamblėjose. Spalio 5 dieną arkivyskupas Francis Chullikatt, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke, generalinės asamblėjos diskusijoje apie Jungtinių Tautų darbą dar kartą išreiškė viltį, kad Jungtinės Tautos kovos su kraštutiniu skurdu pagal savo prisiimtus įsipareigojimus. Jis priminė kontrastingus duomenis: nors apie pusantro milijardo asmenų gyvena išties skurdžiai, pasaulinės karinės išlaidos 2007-2009 metų laikotarpiu išaugo 15 procentų, nepaisant ekonominės ir finansinės krizės. Pasak arkivyskupo, šiuos resursus, skirtus gyvybių naikinimo programoms, valstybės galėtų nukreipti į programas, kurios gina gyvenimą.

Arkivyskupas taip pat kritikavo tokias asmens ir ekonominio vystimosi sampratas, kurios neigia negimusio vaiko teisę į gyvybę ir šeimų teisę auginti vaikus, kurios vietoj pagarbos gyvybei siūlo abortus ir kitas gyvybės naikinimo formas.

Šventojo Sosto diplomatas taip pat deklaravo, jog religinė netolerancija ir prievartos skatinimas turi būti teisingai pasmerkti, tačiau tai neturi virsti nepagarba tikėjimui ir teisės į religijos laisvę varžymu.

Spalio 6 dieną pasisakė arkivyskupas Silvano Tomasi, taip pat nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje, tik ne Niujorke, o Ženevoje esančiuose biuruose. Arkivyskupas Tomasi dalyvavo Vyriausiojo pabėgėlių komisariato vykdomojo komiteto sesijoje.

Nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas kalbėjo, jog, viena vertus, per beveik šešiasdešimt metų nuo tarptautinės konvencijos apie pabėgėlių statusą įsigaliojimo daug nuveikta, kita vertus, paskutiniosios ataskaitos praneša apie pabėgėlių apsaugos deficitą dešimtyse šalių.

Arkivyskupas Tomasi pabrėžė, kad pabėgėlių apsauga yra tiesiogiai susijusi su pabėgėlių statuso pripažinimu. Kelia nerimą išsivysčiusių šalių tendencija vengti pripažinti tokį statusą. Kita kritikuotina praktika yra prieglobsčio ieškančių žmonių įkalinimas, ypač jei tai išskiria šeimas ar yra įkalinami vaikai. Reikia tęsti jau anksčiau pradėtą įkalinimo alternatyvų ieškojimą.

Galiausiai diplomatas akcentavo, jog atsižvelgiant į didėjantį taip vadinamųjų „vidaus pabėgėlių“, šalies viduje perkeliamų asmenų skaičių, kuris 2009 metais pirmą sykį viršijo pabėgėlių iš šalių skaičių, JT Vyriausiasis pabėgėlių komisariatas turėtų labiau plėtoti į „vidaus pabėgėlių“ problemas orientuotas paslaugas. (rk)