Sekmadienis buvo ketvirtoji ir jau paskutinė popiežiaus Benedikto XVI vizito Jungtinėje
Karalystėje diena. Birminghame Šventasis Tėvas aukojo Mišias ir jų metu paskelbė palaimintuoju
garsųjį devynioliktojo amžiaus anglikonų ir vėliau katalikų mąstytoją kardinolą Johną
Henry Newmaną. Į Birminghamą – miestą, kuriame kardinolas Newmanas praleido paskutinius
kelis savo gyvenimo dešimtmečius, popiežius sekmadienio rytą atvyko iš Londono.
Kardinolo
Newmano beatifikacijos iškilmės prasidėjo jau šeštadienio vakarą Londono Hyde parke
vykusia maldos vigilija į kurią susirinko apie 100 tūkst. žmonių, visų pirma jaunimo.
Tai džiaugsmo, nepaprasto dvasinio džiaugsmo vakaras, - kreipėsi popiežius
į budėjimo dalyvius. Susirinkome į šią maldos vigiliją ruoštis rytojaus Mišioms, kurių
metu didis šios tautos sūnus kardinolas Johnas Henry Newmanas bus paskelbtas palaimintuoju.
Kiek daug žmonių Anglijoje ir visame pasaulyje laukė šios akimirkos. Ir aš esu labai
laimingas, galėdamas kartu su jumis dalintis šituo džiaugsmu, nes Newmanas nemenkai
paveikė ir mano gyvenimą bei mintis ir kūrybą,- kalbėjo Benediktas XVI Londono Hyde
parke šeštadienio vakarą.
* * *
Būsimas palaimintasis John Henry Newman
gimė 1801 m. Londone bankininko šeimoje. Būdamas šešiolikos metų pradėjo studijuoti
Oksfordo Trinity College. Būdamas 21 metų jau tapo dėstytoju (fellow) Oksfordo Oriel
kolegijoje. 1824 m. Johnas Henry Newmanas tapo anglikonų diakonu ir pradėjo tarnystę
Oksfordo šv. Klemenso bažnyčioje. Dar po metų – 1825-ųjų gegužės 29 d. jam suteikti
anglikonų kunigo šventimai.
Keliolika metų kunigas Newmanas dėstė kolegijoje,
rūpinosi studentų kultūriniu lavinimu ir sielovada, ypač kai 1828 m. tapo Oksfordo
Švč. Mergelės Marijos universitetinės bažnyčios klebonu.
1832 m. kunigas Newmanas
išsirengė į kelionę pietų Europą – aplankė Italiją, Graikiją, Maltą. Romoje susipažino
su katalikų kunigu Nicholasu Wisemanu, vėliau tapusiu Vestminsterio arkivyskupu.
1833
m. keletas profesorių, taip pat ir Newmanas, davė pradžią vadinamajam Oksfordo judėjimui,
kuris siekė reformuoti anglikonų Bažnyčią viduje, grįžti prie krikščioniško gyvenimo
šaltinių, priešinosi visuomenės sekuliarizavimui. Oksfordo judėjimo nariai sukūrė
vadinamuosius „Traktatus laikams“ – tai yra 90 esė seriją, kurių 26 parašė Newmanas.
Paskutiniame šių esė, vadinamajame „Devyniasdešimtajame traktate“ jis pateikė visų
pagrindinių anglikoniškojo credo tiesų interpretaciją iš katalikiškosios perspektyvos.
Newmano kūrinys sulaukė gana griežtos anglikonų vyskupų kritikos ir, kaip vėliau paaiškėjo,
žymėjo paties Newmano svarstymų apie perėjimą į katalikybę pradžią.
1845 m.
Johnas Henry Newmanas atsistatydino iš Oksfordo Oriel kolegijos dėstytojų ir tų metų
spalio 9 d. perėjo į katalikų Bažnyčią. Kitais metais Romoje jis pradėjo ruoštis kunigystei
katalikų Bažnyčioje. Įstojo į šv. Pilypo Neri oratorijos kongregaciją ir 1847 m. gegužės
30 d. priėmė kunigo šventimus.
Grįžęs į Angliją Newmanas atsidėjo sielovados
darbui ir kūrybai, kurioje daugiausia dėmesio skyrė katalikybės ir anglikonybės santykiams
ir sąveikai modernėjančioje visuomenėje. Jau 1848 m. Anglijoje įkūrė pirmąją šv. Pilypo
Neri oratoriją, kuri, kelis kartus keitusi vietą, galiausiai įsikūrė Birminghame.
1854 metais kunigas Newmanas paskirtas Dublino katalikų universiteto profesoriumi.
Ilgainiui savąja kūryba ir veikla jis nusipelnė ir anglikonų dėmesio bei pagarbos.
1878 m. Oksfordo Trinity kolegija jam suteikė „pirmojo garbės profesoriaus“ titulą.
1879 m. kunigą Newmaną popiežius Leonas XIII paskyrė kardinolu.
Kardinolas
Newmanas mirė 1890 m. rugpjūčio 11 d. savo įkurtoje Birminghamo oratorijoje. Testamente
nurodė, kad ant jo kapo būtų užrašyta: „Ex umbris et imaginibus in veritatem“ („Iš
šešėlių ir vaizdinių į tiesą“).
* * *
Newmano gyvenimas mus moko, -
sakė popiežius šeštadienio vakarą, - kad už meilę tiesai, intelektinį nuoseklumą,
nuoširdų atsivertimą reikia sumokėti didelę kainą. Tiesa mus padaro laisvus. Mes negalime
jos savintis. Turime ją skelbti, kad ir kiti ją išgristų. Pačioje tiesoje glūdi ta
jėga, kuriai negali prilygti jokia iškalba ar žmonių samprotavimai.
Sekmadienio
rytą Birminghame aukotų Mišių metu, dalyvaujant šešiasdešimčiai tūkstančių žmonių,
Šventasis Tėvas kardinolą Newmaną paskelbė palaimintuoju. Iškilmingoje beatifikacijos
formulėje taip pat nurodyta, jog palaimintojo Jono Henriko Newmano liturginis minėjimas
bus kasmet švenčiamas spalio 9 dieną.
Pradėdamas beatifikacijos Mišių homiliją,
popiežius pirmiausia priminė, kad šį sekmadienį visoje Jungtinėje Karalystėje minimos
„Britanijos mūšio“ – herojiško pasipriešinimo nacistinės Vokietijos aviacijos antskrydžiams
70-osios metinės. Ši diena ypatingai svarbi man, gyvenusiam ir kentėjusiam nacistų
režimo priespaudą Vokietijoje,- sakė popiežius. Džiaugiuosi, kad šiandien galiu drauge
su jumis minėti jūsų tautiečius, kurie paaukojo gyvybę drąsiai priešindamiesi tai
pragariškai ideologijai.
Po šio įvado, grįžęs prie naujojo palaimintojo asmenybės,
popiežius toliau homilijoje kalbėjo:
Kardinolo Newmano moto „Cor ad cor loquitur“
(„Širdis kalba širdžiai“) mums padeda geriau suprasti jo skelbtą krikščioniškojo gyvenimo
viziją, pasak kurios krikščionio gyvenimas – tai visų pirma šventumo siekimas, tai
žmogaus širdies troškimas plakti tuo pačiu ritmu kaip Dievo širdis.
Palaimintasis
Jonas Henrikas Newmanas savo subtiliu intelektu ir savo gausiais tekstais atsiliepė
į daugybę savo meto problemų. Jo įžvalgos apie tikėjimo ir proto santykį, apie apreikštosios
religijos vaidmenį civilizuotos visuomenės gyvenime, apie visapusiško integralaus
jaunosios kartos ugdymo būtinumą, buvo svarbios ne tik karalienės Viktorijos laikų
Anglijoje, bet ir mūsų laikais daugeliui jos tebėra įkvėpimo ir šviesos šaltinis.
Popiežius pažymėjo, jog šiomis įžvalgomis vadovaujasi ir šiandieninės katalikiškos
mokyklos ir universitetai, siekdami savo mokinius ir studentus ugdyti ne pagal reduktyvistinį
ar utilitaristinį modelį, bet kurti tokią ugdymo atmosferą, kurioje vienas kitą papildytų
intelektinis lavinimas, moralinė disciplina ir religinis jautrumas.
Nors kalbant
apie palaimintojo Jono Henriko Newmano gyvenimą ir darbus daugiausia dėmesio sulaukia
jo intelektinis palikimas, jo raštai ir publicistika, aš, šiuos savo trumpus svarstymus
norėčiau užbaigti mintimis apie jį kaip kunigą ir sielų ganytoją, - sakė popiežius
ir baigdamas savo homiliją pacitavo vienos kardinolo Newmano homilijos ištrauką: „Jei
angelai būtų jūsų kunigai, brangieji broliai ir seserys, jie negalėtų dalyvauti jūsų
kančiose; negalėtų jūsų užjausti, nei jūsų pateisinti. Negalėtų jums savo pavyzdžiu
parodyti kaip senasis žmogus tampa naujuoju žmogumi“.
Savo kunigiškoje tarnystėje
palaimintasis Jonas Henrikas Newmanas stengėsi būti artimas Birminghamo gyventojams,
lankė ligonius, šelpė vargšus, guodė kalinius. Dėl to nenuostabu, kad jo laidotuvių
dieną minios išėjo į gatves jo palydėti. Praėjus 120 metų šiandien vėl didžiulė minia
susirinko džiaugtis šio nepaprasto sielų ganytojo šventumo iškilmingu pripažinimu.
Po
Mišių ir kartu su jų dalyviai kalbėtos vidudienio maldos, popiežius aplankė prieš
daugiau kaip pusantro šimto metų įkurtą oratoriją, susitiko su dabartiniais šv. Pilypo
Neri kongregacijos nariais, apžiūrėjo koplyčią ir palaimintojo Jono Henriko Newmano
memorialinius kambarius, kuriuose saugomi kai kurie jo rankraščiai.