Rugsėjo 15-osios vakare šv. Mišiomis Šiluvos bazilikoje ir po jos vykusia Eucharistine
procesija į Apsireiškimo koplyčią, dėkojant Dievui už patirtas malones, užbaigti didieji
Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai. Šiemet Šilinių metu buvo švenčiamas Lietuvos Nepriklausomybės
atkūrimo 20-mečio jubiliejus.
„Žmogus gali būti pavergtas išoriškai, kaip tai
buvo atsitikę mums sovietinės okupacijos laikais, bet dvasiškai likti laisvas. Pražūtingiausias
pavergimas yra tuomet, kai pavergiama žmogaus dvasia.<...> Tegu šie Šiluvos atlaidai
padės žmonėms dvasiškai prisikelti ir tapti tikrai laisviems“, – sakė arkivyskupas,
pradėdamas atlaidų aštuondienį Šiluvoje.
Kaip ilgai ir karštai buvo melsta
laisvės, kokia didžiulė dovana ji yra ir kam už ją turime dėkoti, priminė šiuose atlaiduose
prie altoriaus aikštėje priešais Baziliką pastatyta Dievo Motinos, Laisvės Karalienės,
skulptūra. Ji sovietmečiu keliavo po užsienio lietuvių parapijas, meldusias laisvės
Tėvynei. 1993-aisiais, lankydamasis Šiluvoje, šią skulptūrą savo rankomis vainikavo
popiežius Jonas Paulius II.
Šiemet atlaiduose melstasi už gynusius laisvę ir
dabar ją saugančius, melstasi už taiką ir ramybę visame pasaulyje, už sužadėtinius,
šeimas, vaikus ir jaunimą, už dvasininkus ir pašaukimų atpažinimą, už sergančius ir
kenčiančius nuo priklausomybių, negalių, ligų, melstasi už slaugančius ir gydančius.
Šv. Mišiose buvo meldžiamasi už septynių Kauno arkivyskupijos dekanatų bendruomenes;
šių dekanatų kunigai kasdien teikdavo piligrimams sielovadinius patarnavimus. Dešimtys
tūkstančių piligrimų siekė pilnutinai dalyvauti atlaiduose ir pelnyti jų malones susitaikydami
su Dievu per išpažintį ir priimdami Komuniją. Šiemet per atlaidus išdalyta 25 tūkst.
komunikantų. Žinant, kad šventąją komuniją priima kas antras ar net kas trečias atlaiduose
dalyvaujantis piligrimas, galima numanyti, jog Šilinėse apsilankė apie 50-75 tūkst.
tikinčiųjų.
Atskiros dienos buvo skiriamos Lietuvos kariuomenei, policijai,
priešgaisrinės apsaugos, Valstybės sienos apsaugos pareigūnams, medicinos darbuotojams.
Atskiromis dienomis rinkosi katalikiškos bendruomenės, draugijos. Vienuolių dienoje
dalyvavo brolių iš beveik 10-ies vienuoliškųjų bendruomenių, seserų vienuolių – iš
beveik 20-ies kongregacijų Lietuvoje. Kunigų dieną šventė per 100 Lietuvos dvasininkų.
Atlaiduose dalyvavo ir Kauno kunigų seminarijos klierikai, buvo atvykusi Telšių seminarijos
bendruomenė. Piligrimų grupės atvyko iš Latvijos, Lenkijos – Punsko, Suvalkų, Ržešovo
parapijų, o pavienių piligrimų – ir iš kitų pasaulio šalių. Žmonės gausiai dalyvaudavo
šv. Mišiose įvairiu laiku, kasdien tūkstančiai piligrimų susirinkdavo į aikštę priešais
Baziliką švęsti pagrindinės Eucharistijos liturgijos, kuriai vadovaudavo Lietuvos
vyskupai.
Pagrindinės iškilmės – Padėkos už laisvę šventė minint Lietuvos
Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį buvo švenčiama rugsėjo 12 d. sekmadienį. Tūkstančiai
piligrimų tądien, panašiai kaip prieš dvejus metus švenčiant Švč. M. Marijos apsireiškimo
400 metų jubiliejų, ypač gausiai užpildė sakraliąją aikštę ir jos prieigas. Liturgijai
vadovavo lietuviškai visus pasveikinęs apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi
Bonazzi, koncelebravo Lietuvos vyskupai. Dalyvavo LR Ministras Pirmininkas Andrius
Kubilius, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, Seimo narių, kitų valdžios
atstovų.
Ar nenutolome nuo pirmiesiems žmonėms paties Dievo parodyto laisvės
kelio? – klausė arkiv. S. Tamkevičius iškilmių pamoksle. Deja, pasak ganytojo, per
20 metų daugybė žmonių bandė taisyti Dievo nuorodas laisvam gyvenimui – nesąžiningai
kraudamiesi turtus, girdydami tautą, skandindami ją neviltyje ir moraliniame purve,
klaidindami ir trikdydami Lietuvos žmones.
„Kas gali šiandien atgaivinti žmonių
viltį?“ – klausė arkivyskupas ir visų mintis kreipė į Šiluvos Dievo Motiną, užtarusią
karštas maldas, padėjusią išsaugoti viltį ir slogiausiais sovietų laikais, galinčią
ir šiandien išgydyti nuo pesimizmo ir sugrąžinti viltį.
Itin jaunatviška ir
gyva atlaiduose buvo rugsėjo 11-oji, Šeimų ir jaunimo diena. Daugybė šeimų iškilmingose
šv. Mišiose atnaujino savo santuokos pasižadėjimą. 500 moksleivių, studentų iš įvairių
Lietuvos vietų į Šiluvą šeštadienį atkeliavo pavakare, piligriminiame žygyje pėsčiomis
iš Raseinių. Tą vakarą Šiluvoje buvo parodyta roko opera „Prisikėlęs“.
Išskirtinis
Šilinių bruožas, kaip ir kasmet, buvo jaunųjų savanorių uolumas: aštuonias dienas
dvi dešimtys vaikinų ir merginų ne tik padėjo palaikyti atlaidų ir tvarką rimtį, bet
ir turėjo specialiai jiems skirtą sielovados ir bičiulystės programą. Šilinėse gausiai
dalyvavo chorai. Šalia profesionalių – Kauno valstybinio choro, vyrų chorų „Kariūnas“,
„Sakalas“, gražiai pasirengę buvo ir jaunimo, vienuolių, parapijų chorai iš Kauno
arkivyskupijos, taip pat atvykę iš Gargždų, Kretingos, Radviliškio ir iš kitų miestų.
Šiemetiniuose atlaiduose buvo pašventintos naujosios Rožinio Kančios slėpinių koplytėlės
bei ąžuolinė, Marijos apsireiškimą Šiluvoje vaizduojanti kompozicija. Pagrindines
iškilmes sekmadienį transliavo Lietuvos televizija. Marijos radijas, beje atlaiduose
šventęs 6-erių metų gyvavimą, kasdienėmis transliacijomis suteikė galimybę už brangiąją
laisvės dovaną drauge Dievui dėkoti ir šimtams tūkstančių žmonių Lietuvoje ir toli
už jos ribų.
Užbaigiant atlaidus arkiv. S. Tamkevičius taip pat pranešė džiugią
žiną, kad 2013-aisiais Lietuvoje bus iškilmingai minimas Žemaičių krikšto 600 metų
jubiliejus. Pasak ganytojo, dar okupacijos sąlygomis vykęs Lietuvos krikšto jubiliejaus
paminėjimas buvo labai varžomas, tad ši šventė drauge bus ir visos Lietuvos krikšto
užbaigimo deramas paminėjimas, tad ją švęs ne tik Telšių vyskupija, bet ir visos Lietuvos
tikintieji.
Išsamiau apie šiųmetes Šilines Šiluvoje žr. www.siluva.lt